Trečiadienį tragiško Švėkšnos gaisro metu viso turto netekę žmonės kuklinasi įvardyti patirtus nuostolius.
Švėkšnos seniūnas Alfredas Šeputis stebisi, kad iki pamatų sudegusių penkių sodybų šeimininkai bendrai visus patirtus nuostolius vertina vos 300 tūkst. litų.
„Esant dabartinėms kainoms, už tokią sumą kaži ar vieną sodybą pastatysi. Kaimo žmonės kuklūs, nedrįsta priimti pagalbos. Preliminariai skaičiuojant, norint atstatyti visus sudegusius namus, kaži, ar užtektų milijono. Deja, nėra laiko kviestis ekspertus, nes reikia kuo operatyviau pateikti valdiškoms institucijoms sumą, kiek pinigų reikėtų skirti nukentėjusiesiems”, – pasakojo A. Šeputis.
Kita vertus, dabar, kai namai sudegė iki pamatų, ekspertams taip pat būtų sudėtinga įvertinti, kiek galėjo kainuoti sudegęs turtas, juolab kad kai kurie gyventojai neišsaugojo ir inventorizacinių bylų.
„Manau, kad čia reikėtų vadovautis žmogiškuoju faktoriumi. Nukentėjusiųjų prašomas pinigų sumas reikėtų dauginti bent iš dviejų, nes kur jie dings paskui pamatę, kad nieko už gautus pinigus negali padaryti”, – svarstė A. Šeputis.
Žinia, vakar Vyriausybė pranešė žadanti ieškoti galimybių suteikti paramą nuo gaisro nukentėjusiems švėkšniškiams. A. Šepučio žiniomis, lėšų planuojama skirti iš rezervinio fondo.
Be kita ko, seniūnas pasakojo, kad be įvairių organizacijų pagalbos į Švėkšnos seniūniją kreipėsi ir nemažai pavienių žmonių, norinčių pagelbėti nukentėjusiesiems. Žmonės neša į seniūniją pinigus. Vakar iki pietų buvo surinkta 820 litų. Vietiniai taip pat siūlė patalynę, drabužius, baldus, stambesnės statybinės organizacijos siūlė statybines medžiagas.
„Kol kas nėra aišku, kokius sprendimus priims patys nukentėjusieji, ar jie norės atstatyti savo namus. Todėl kol kas viską inventorizuojame ir, prireikus, žinosime, kur paskambinti paprašyti pagalbos”, – sakė A. Šeputis.
Jis stebėjosi, kad kol kas nė vienas nukentėjęs švėkšniškis nepriėmė pasiūlymo apsigyventi kaimo sodybose, nors tokių pasiūlymų būta net trys. Kol kas visi be namų likę švėkšniškiai glaudžiasi pas giminaičius arba kaimynus.
„Taip pat buvome iškvietę psichologę, kuri pagelbėjo stresą po gaisro patyrusiems žmonėms. Žinoma, labiausiai psichologo pagalbos reikia ūkininkams Orloms, į kuriuos krypsta pikti žvilgsniai, mat jie kaltinami dėl įvykusios tragedijos. Nusiuntėme pas juos psichologą, bet nežinau, ar jie šitą pagalbą priėmė”, – pasakojo A. Šeputis.