Tų laikų, kai uostamiesčio prekybos bazės klestėjo, jau niekas nebeprimena. Dabar net sunku patikėti, kad ši vieta Šilutės plente anksčiau buvo vadinama Klaipėdos fenomenu.
Tik kai kurie čia vis dar tebedirbantys klaipėdiečiai nostalgiškai prisimena praeitį – jiems atrodo, kad ne taip jau seniai apsipirkti į bazes važiuodavo visas miestas. Nors norintiesiems įvažiuoti į teritoriją tekdavo sumokėti mokestį – 2 litus – per šventes nuo žmonių minios susidarydavo neregėtos spūstys.
Šiandien mokėti už galimybę apsilankyti bazėse nesutiktų jau turbūt niekas.
Nėra pirkėjų
Po bazių teritoriją vis dar yra išsibarstę daug mažų ir didesnių parduotuvėlių, kurios priklauso įvairiems smulkiesiems verslininkams. Užrašai senose primityvokose iškabose kviečia pirkti – dešras, sūrį, paukštieną, saldumynus, dėvėtus drabužius ir kitokias gėrybes. Veikia kelios nedidelės kavinės.
Didesnės įmonės daugybę sandėlių naudoja savo prekių sandėliavimui ar didmeninei prekybai.
Pirmieji įspūdžiai atvažiavus – niūrūs. Žvalgomės ieškodami pirkėjų, tačiau jų nematyti. Duobėtais keliais pravažiuojančios krovininės mašinos sukelia dulkių debesis, o šalia parduotuvių išėjusios į lauką žiovauja ir šnekučiuojasi pardavėjos. Nėra pirkėjų, nėra darbo.
Atėjus pietų metui, užsukame į kavinukę, kurioje į meniu žvalgosi vairuotojas ponas Virgis. Jis tvirtina, kad Kauno prekybos bazės atrodančios daug geriau.
Optimizmu jau seniai nebetrykšta ir daugelis bazių prekeivių. Pirkėjų maža, tad vos pavyksta galą su galu sudurti. Kiti tiesiai sako, kad verslas – nuostolingas.
Prekybos centrų „auka”
Rolandas Juršėnas, bendrovės „Neptūno vandenys”, čia turinčios savo biurą, Klaipėdos regiono vadovas, tvirtina, kad klaipėdiečiai į bazes jau seniai nebetraukia pirkti miniomis. Anot R. Juršėno, bazių aukso amžius pasibaigė prasidėjus prekybos centrų erai.
„Dabar čia užsuka pirkti nebent pensininkai – iš įpratimo. Bazės jau nebe tokios, kaip anksčiau, nes daugumą sandėlių įmonės naudoja savo prekių laikymui arba didmeninei prekybai. Jei anksčiau žmonės čia turėdavo po 4-5 parduotuves, dabar turi tik vieną ir džiaugiasi, kad išgyvena”, – kalbėjo R. Juršėnas.
Anot vyriškio, kaip grybai po lietaus pradėję dygti prekybos centrai „suvalgė” bazes.
„Gyventojams nebėra tikslo čia važiuoti. Jie gali nueiti į prekybos centrą ir viską nusipirkti”, – pridūrė jis.
Dauguma mūsų kalbintų prekeivių pripažino, kad kainos bazėse ir prekybos centruose – panašios, tačiau kai kurių prekių esą vis dėlto galima nusipirkti pigiau.
„Teritorija – kaip po karo”
„Bazė miršta”, – konstatuoja vienos dėvėtų drabužių prekyvietės darbuotoja.
„Pirkėjų labai mažai. Ar būna, kad per dieną nieko neparduodame? Tai aišku, būna, ir ne taip jau retai. Ypač – žiemą”, – teigė nenorėjusi prisistatyti moteriškė.
Ji sakė esanti tik samdyta darbuotoja, tad nežinanti, kiek šeimininkai turi naudos iš šitos veiklos. Tačiau moteris svarstė, kad jiems nedaug telieka. O gal ir visai nelieka.
Anot kai kurių prekeivių, verslu galėtų pasidžiaugti nebent prekiautojai cigaretėmis, alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais. Tačiau šiuo verslu užsiimantys Gintaras Žala ir Rita Abukauskienė stebėjosi šia informacija.
„Mūsų klientai – mažos parduotuvės, kioskai. Prekiaujame gamybininkų kainomis. Daugiausiai parduodame alaus. Tačiau netiesą šneka, nieko čia gero. Visai nėra prekybos”, – stebėjosi gandais prekeiviai.
Pasak R. Abukauskienės, ši teritorija atrodo kaip po karo, tad esą nieko keisto, kad gyventojai čia nebevažiuoja.
„Ko gi čia važiuoti? Mašinų laužyti? Pažiūrėkite, kokie čia keliai. Baisu. Mokame pinigus, o teritorijos tinkamai neprižiūri”, – piktinosi ponia Rita.
Vėliau prie pokalbio prisijungusi sandėlio savininkė ponia Rima tvirtino, kad už teritorijos aptarnavimą imami nemaži mokesčiai. Tačiau tai, kas už tuos pinigus padaroma, jų netenkina.
Naujas savininkas žada tvarką
Bazių prekybininkai tikėjosi, kad atėjus naujam šeimininkui padėtis pagerės. Šių metų pradžioje Savivaldybės įmonė, atsakinga už teritorijos priežiūrą, buvo privatizuota – vieninteliu UAB „Klasana” akcininku tapo Kauno verslininkas Andrius Kazlovas. Tačiau mūsų kalbinti prekeiviai neslėpė nusivylimo – esą jokių teigiamų pokyčių dar nepastebėję, tik girdintys, jog mokesčiai bus dar labiau didinami.
Naujasis savininkas A. Kazlovas stebisi bazėse įsikūrusių savininkų (jų iš viso yra apie 90), pretenzijomis, ir vadina jas nepagrįstomis.
„Nesuprantu tų žmonių – nenori nieko mokėti, bet reikalauja, kad teritorija būtų sutvarkyta nepriekaištingai, – stebisi A. Kazlovas. – Bet taip būti negali. Čia galiojantys mokesčiai jau nebeatitinka realybės. Mes negalime dalinti labdaros.”
„Klasanos” direktorius Rimantas Puidokas pritaria savininkui ir pabrėžia, kad teritorijos priežiūros įkainiai nesikeitė nuo 1999 metų.
„O kaip per tą laiką kainos pasikeitė – viskas juk pabrango. Ką mes galime už tokius menkus pinigus padaryti?” – sakė R. Puidokas. Anot jo, mokesčių didinimas yra neišvengiamas, nes priešingu atveju įmonė turėsianti didelių nuostolių.
Direktorius nesutinka su kaltinimais, esą teritorija rūpinamasi netinkamai. Pasak R. Puidoko, gegužės mėnesį kelių duobėms lopyti buvo skirta 7 tūkst. litų.
„Šį mėnesį kelius vėl tvarkysime. Viską darysime, bet palaipsniui, – negalime iš karto visko nuveikti”, – sakė R. Puidokas.
Jis sako, kad tokio kadaise klestėjusių prekybos bazių likimo buvo galima tikėtis. „Smulkiesiems prekybininkams sunku konkuruoti su prekybos centrais. Kainos čia ir prekybos centruose praktiškai tokios pat. Tad dėl mažėjančios prekybos kaltos ne duobės”, – teigia direktorius.
A. Kazlovas revoliucinių permainų bazių teritorijoje nežada. Pasak verslininko, įmonė tęs ankstesnį darbą – rūpinsis teritorijos priežiūra.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”