Vakarų šalyse mėgstami vadinamieji „blusų” turgūs, kur prekiaujama įvairiais sendaikčiais, tampa populiarūs ir pas mus.
Šeštadienį Tilžės turguje prie sendaikčių prekystalių būriuojasi itin daug pirkėjų ir retas kuris ištveria ko nors nenusipirkęs. Išties čia galima rasti akiai mielų daikčiukų, nors tikrų antikvarinių vertybių sendaikčių turguje ieškoti neverta. Bet yra žinovų, kurie įsigytą seną daiktą sugeba paversti prabangia interjero puošmena, juolab kad turguje tokie pat sendaikčiai yra gerokai pigesni negu antikvarinėse parduotuvėse. Be to, turguje visad galima nusiderėti.
Baldai – nuo 400 iki 2000 litų
Tarp galybės indų, vazelių, suvenyrų ir kitų rakandų jautiesi lyg pasiklydęs laike. Daugelis sendaikčių – iš praėjusio amžiaus, kai kurie – su sovietine atributika.
Nemaža dalis sendaikčių atgabenta iš kitų Europos šalių – lietuvaičiai rado dar vieną aukso gyslą, šluodami tenykščius „blusų” turgus ir perparduodami prekes Lietuvoje. Tarp jų – ir naudoti baldai. Ne įprasti, o retrostiliaus, dvelkiantys senove, nors sunku pasakyti, kada tokie baldai išties buvo pagaminti. Štai už įmantrią sofutę su natūraliu gobelenu prekeivis prašė 1400 litų. Čia pat ir prie būsimojo baldo pritaikytas paveikslėlis – kažkokio garsaus dailininko paveikslo reprodukcija. Šalia stovinti panaši sofutė, blizganti šilku, dar brangesnė – 2000 litų. Odinių fotelių komplekto kaina – 400 litų.
Besidominčių šiais daiktais išties netrūko. Kiti pirkėjai dairėsi į paprastesnius baldus: derėjosi dėl laisvalaikiui, sodui skirtų baldelių, lovų, kėdžių ir t. t.
Rimti vyrai perka plokšteles
Knygomis, muzikos įrašais, muzikos technika prekiaujantieji Tilžės turguje susibūrę į atskirą kampelį. Pasirodo, patefoninės plokštelės dar domina pirkėjus.
„Jas perka rimti vyrai”,- ištarė plokšteles atidžiai apžiūrinėjantis vyriškis.
Plokštelės tekainuoja 5 litus. Pasak vieno pardavėjų, yra daug žmonių, išsaugojusių patefonus ir iki šiol mėgstančių plokštelių muziką, juolab kad anais laikais dauguma plokštelių pasižymėjo itin aukštos kokybės muzikos įrašais.
Tiesa, yra ir tokių pirkėjų, kurie plokšteles panaudoja ir kitais tikslais. Antai, vienas baro savininkas turguje nupirko visą krūvą senų plokštelių baro interjerui papuošti. Sendaikčių turguje tarp pirkėjų ir pardavėjų vyksta gyvos diskusijos, į kurias vis įsijungia nauji „forumo” dalyviai.
Diplomuota istorikė – į senienų verslą
Madingais žalvario ir vario indais, auksaspalviais papuošalais ir kitais niekučiais prekiaujanti ponia Irina fotografuotis nenorėjo, tačiau mielai papasakojo apie sendaikčių pardavėjų kryžiaus kelius, ieškant geresnių prekių.
„Esu diplomuota istorikė, tačiau taip išėjo, kad teko mesti mokytojos darbą, nes neišmaitinau šeimos. Todėl ir nenoriu fotografuotis – sakys žmonės, inteligentė, o turguje stovi, gėda man kažkaip, – kalbėjo moteris. – Jau dešimt metų prekiauju turguose. Daug kuo prekiavau: drabužiais, batais, kilimais, patalyne, bet jau treti metai užsiimu vien sendaikčiais. Iš to galima pragyventi, nes sendaikčiai tampa paklausia preke. Važiuojame į Vokietiją, tenka ilgai paieškoti vertingesnių daiktų, nes atsirado daug prekiaujančių ir kainos auga. Neklausykite, jei kas giriasi vertingą daiktą įsigijęs už mažą kainą – taip nebūna. Ir antikvarinių daiktų čia nėra – seniausi gali būti tik 50 – 60 metų, bet tai ne antikvaras. Kaip istorikė šiuos dalykus aš išmanau. Senais daiktais domisi ne tik turistai, bet ir lietuviai. Mūsų kaimuose jau sunkiai berasi senų rakandų, baldų ar paveikslų”.
Ponios Irinos parduodami metaliniai indai nebrangūs – 25-100 litų. Moteris tikino, kad jie nulieti iš tikro metalo, o ne falsifikuoti. Ji pataria į turgų atsinešti magnetą – jis prikibs prie tikro žalvarinio indo ir būsite tikri, jog nusipirkote gerą daiktą, papuošiantį namus. O perkant juvelyrinius dirbinius pravers nedidelė lupa – aiškiau įžiūrėsite gaminio prabą ir gamintojo įspaudus.
Daiktai, kurių parduotuvėje nerasi
Tilžės sendaikčių turguje atskira salelė tiems, kurie prekiauja per gyvenimą sukauptais įvairiais buities daiktais, varžteliais, sraigteliais ir kitomis smulkmenomis.
Prekeiviai – daugiausia pensinio amžiaus vyrai, kuriems turguje ne tik darbas, pridedantis litą kitą prie pensijos, bet ir pramoga, nes yra su kuo pabendrauti.
Štai klaipėdietis Jonas Ablingis prekiauja daiktais, kurių nerasi nė vienoje parduotuvėje. Tai atsarginiai vaikiškų vežimėlių ratai, dviračių detalės, žvejybos rakandai, patobulinti paties pono Jono.
„Užsiiminėjau žvejyba, tai iš to laiko liko visokios įrangos. Tai ir atnešu į turgų – šį tą nuperka. Kam sėdėti namie, jei čia galima kažką nuveikti”,- sakė J. Ablingis.
Tilžės turgavietės vedėja Violeta Kiežienė sakė, jog pastaruoju metu prekiautojų sendaikčiais turgavietėje daugėja. Pensininkams ar kitiems prekeiviams, gaunantiems mažas pajamas, yra skirtos prekybinės vietos su mokesčio nuolaida.
Jolanta Beniušytė
;Vakarų ekspresas”