Kauno valdžia nusprendė investuoti ne tik į gatvių remontą, bet ir į jų kokybės stebėjimo sistemą. Ji padėtų planuoti darbus, išlaidas, būtų galima reikalauti didesnės atsakomybės iš kelininkų, nes monitoringas atskleidžia ir plika akimi nematomą broką.
Miesto taryba pernai jau pritarė gatvių monitoringo programai, tačiau šių metų biudžete lėšų tam neskyrė. Vis dėlto Savivaldybės administracija tikisi dar šiemet paskelbti tarptautinį konkursą teikti gatvių stebėjimo paslaugas.
Investicijos atsipirktų
Vienos didžiausių pasaulyje Danijos gatvių monitoringo bendrovės „Dynatest” inžinierius Brajanas Henriksenas „Kauno dienai” teigė, kad stebėjimo sistema nėra pigi paslauga. „Kilometro savikaina Danijoje yra nuo 250 iki 400 litų, – sakė jis. – Tačiau Kaune tai gali atlikti ir vietinės įmonės, kurioms išnuomotume savo įrangą, tada paslauga atpigtų”.
Pasak jo, dabartinės technologijos padeda pateikti labai tikslų ir aiškų bet kokios ištirtos gatvės dangos charakteristiką. „Inžinieriams Savivaldybėje pakaktų įsijungti kompiuterį ir matyti realią miesto kelių būklę, prognozuoti artimiausius ir svarbiausius remonto darbus, planuoti išlaidas, – kalbėjo B.Henriksenas. – Pavyzdžiui, specialistai žinotų, ar susidariusiose asfalto įdubose užtenka tik išlyginti dangą, ar reikia remontuoti gilesnį dangos sluoksnį, taigi lėšos būtų panaudojamos racionaliai ir efektyviai, be to, būtų aišku, kuriose vietose nusidėvėjimas yra didžiausias ir jau reikia kelio rekonstrukcijos”.
Danijoje gatvių monitoringas privalomas visoms savivaldybėms. „Jis įdiegtas daugybėje pasaulių šalių, visuose žemynuose”, – sakė B.Henriksenas. Latvijoje šią sistemą žadama naudoti valstybiniuose keliuose. Pasak B.Henriksono, įdiegus kokybės stebėjimo sistemą Savivaldybė galėtų planuoti kelių nusidėvėjimą 20 metų.
Gatvių būklė – kaip ant delno
Kelių kokybės ekspertizę atliekančios UAB „Laboratorinių bandymų centras” direktorius Gediminas Kunčinas sakė, kad Lietuvoje nėra įrangos, kuria būtų galima nuolat stebėti kelių būklę. „Tiriama tik statomų ir ką tik nutiestų gatvių kokybė arba konkrečios suremontuotos vietos, nes turimos technologijos neleidžia per trumpą laiką patikrinti ilgų ruožų, gautus rezultatus tenka registruoti pačiam darbuotojui”, – kalbėjo jis.
Danai pristatė kelis monitoringo įrenginius. Gatvių dangos įdubimus ir dangos atsparumą galima matuoti prikabinama prie automobilio aparatūra. Tempiama iki 25 km per valandą, ji imituoja didelių transporto srautų apkrovas kelio dangoje, registruoja gautus duomenis ir suveda juos į specialią programą.
Dangos nelygumams matuoti naudojamas lazeriais aprūpintas įrenginys. Dar yra technologijos, ištiriančios dangos ir automobilių ratų sukibimo kokybę. „Tai naudinga nustatant vietas, kur dėl prastos dangos gali įvykti avarijos, – kalbėjo B.Henriksenas. – Kai kuriose šalyse, ištyrus, kad automobiliai susidūrė dėl prasto asfalto, atsakomybė tenka kelius prižiūrinčioms tarnyboms”. Šiuo metu taip pat baigiama kurti įranga, kuri leistų užfiksuoti smulkiausius kelio dangos įtrūkimus važiuojant iki 90 km per valandą greičiu.
„Visų šių skirtingos paskirties įrengimų duomenys surenkami į vieną sistemą ir matomi kompiuteryje, taip pat pateikiamas ir nufilmuotas ištirto ruožo vaizdas”, – aiškino B.Henriksenas.
Pritarė, bet nefinansavo
Diegti kelių monitoringo idėją kilo Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriui Petrui Morkūnui. „Lankydamasis užsienio parodose susipažinau su šia paslauga ir pernai parengę gatvių kokybės stebėjimo programą pateikėme ją miesto Tarybai”, – sakė direktorius. Politikai palankiai įvertino šį sumanymą, tačiau nesiryžo skirti 4 mln. litų šių metų biudžete. Programa būtų įgyvendinama penkerius metus. „Tikimės, kad biudžete dar atsiras neplanuotų pajamų ir jau šiemet galėsime skelbti tarptautinį konkursą”, – vylėsi P.Morkūnas.
Miesto meras Arvydas Garbaravičius žadėjo, kad stebėjimo sistema bus tikrai įdiegta bent pagrindinėse gatvėse. „Ji padėtų reikalauti geresnės darbo kokybės iš kelininkų, nes dabar neįmanoma nustatyti, dėl ko užlyginta duobė vėl atsiveria kitais metais – ar dėl visos dangos susidėvėjimo, ar darbininkų broko”, – kalbėjo jis.
Savivaldybės duomenimis, Kauno gatvės daug kur nusidėvėjusios ir visų jų rekonstrukcijai reikėtų iki pusės milijardo litų.