Aktyviai vykstant ekspedicijų į Sibirą pasirengimui, pakalbinome Seimo narį, buvusį tremtinį Antaną Napoleono Stasiškį.
– Praėjo 65 metai nuo Lietuvių tremties pradžios. Kokie jausmai apima pagalvojus, kad jaunimas važiuoja į Sibirą?
Labai geri jausmai. Džiugu, kad jaunimą vis labiau ir labiau pradeda dominti praeities įvykiai, vaizdai. Mano giliu įsitikinimu žmogus jaustis pilnaverčiu, kūrybingu, galinčiu rasti pasitenkinimą ir džiaugsmą nešančią veiklą gali tik tuomet, kai jis žino savo krašto, tautos, bendruomenės istoriją, kai gali ne tik protu, bet ir jausmais atsiliepti į praeities įvykių raidą. Sibiras lietuvių tautos istorijoje užima ypatingą, ir tragizmu, ir pasididžiavimu paženklintą, vietą. Sibiro tremties keliais ėjo XIX-to amžiaus Lietuvos šviesuoliai ir sukilėliai, lietuviško rašto puoselėtojai, knygnešiai ir tautinio atgimimo žadintojai. Toks pat likimas mūsų tautai teko ir XX-tojo amžiaus sovietinių okupacijų dešimtmečiais. Tik šį kartą tremtis buvo masinė, pilna to žodžio prasme. Ir daug žiauresnė. Šiuos Sibiro tremties ir GULAG’o kelius praėjo tūkstančiai ir tūkstančiai mūsų bendrapiliečių. Bekylantis jaunimo susidomėjimas liudija, kad prasidėjo tautinės ir pilietinės savimonės brendimo procesas. O tai nuteikia optimistiškai žvelgiant į mūsų Tėvynės rytojų.
– Ar pastebėjote kaip pasikeitė tremties vertinimas, tremtinio supratimas visuomenėje per 15 nepriklausomybės metų?
Po Nepriklausomybės atkūrimo informacija apie tremtį buvo gausi. Išleista daug politinių kalinių ir tremtinių prisiminimų apie gyvenimą Sibire. Buvo palaikų parvežimo ekspedicijos, kasmet buvo rengiamos ekspedicijos politinių kalinių ir tremtinių kapinių paieškoms. Pastatyta nemažai paminklų, dalyvauta daugelyje minėjimų ir kitokių renginių. Žinios apie tremtį padidėjo, tremtinio gyvenimo Sibire suvokimas pasidarė išsamesnis. Tačiau nepakankamas. Trūksta gilesnio, analitinio požiūrio ir apibendrinimų. Dauguma ekspedicijų surinktos medžiagos bei ataskaitų guli ministerijų ar kitų įstaigų lentynose ir yra neprieinama plačiajai visuomenei, jaunimui ir moksleivijai.
– Ko galėtumėte palinkėti jauniems žmonėms, kurie vyks į Sibirą? Ko tikėtis, kam pasiruošti, į ką dėmesį atkreipti?
Vykstantiems į Sibirą linkėtina gerų įspūdžių. Įspūdžių gilių, reikšmingų, nepamirštamų visam gyvenimui. Taip pat sėkmės ir ištvermės. Būti pasiruošusiems netikėtumams ir nelauktoms kliūtims. Kad akys ir ausys būtų atdaros – viską matyti ir girdėti. Ir suprasti. Kelionė gali būti nelengva, tačiau neabejotinai įdomi.
– Kokių tikitės šio projekto rezultatų?
Būtų gerai, jei jaunimas iš kelionių grįžtų ne tik užsigrūdinęs ir sutvirtinęs savo pilietines nuostatas, bet ir pasiryžęs, sugebantis savo įspūdžius perteikti moksleivijai ir visuomenei.