Apie džiazą Kaune ir džiazą Klaipėdoje

Penkias dienas Kaune gyvavo profesionali džiazo muzikos šventė, į garsų, jausmų ir išgyvenimų sūkurį įtraukusi daug laikinosios sostinės gyventojų. Netrukus panašias emocijas patirs ir uostamiesčio žmonės, sulauksiantys Pilies džiazo festivalio.

XVI tarptautiniame džiazo festivalyje „Kaunas Jazz” įdomius projektus pristatė ir garsūs, ir mažiau žinomi muzikantai iš Estijos, Suomijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Venesuelos, Belgijos, Nyderlandų, Graikijos, JAV, Kubos bei Lietuvos.

Kaune muzikiniai koncertai nemokamai vyko Vienybės aikštėje, Vytauto Didžiojo bažnyčioje, o mokami – Vytauto Didžiojo universiteto salėje bei naujai atsidariusiame naktiniame klube „Combo”.

Džiazo vokalisčių elito atstovė Dianne Reeves žavėjo sodriu vokalu, grojo geriausias pasaulyje akordeonistas iš Prancūzijos Richardas Galliano, festivalio programą papuošė smuikininkas iš Venesuelos Alexis Carden, multiinstrumentininko Joey De Francesco trio iš JAV, Lotynų Amerikos džiazo dievu vadinamas trimitininkas Arturo Sandoval.

„Kaunas Jazz” festivalis privertė prisiminti ir tai, kad panašų renginį – Pilies džiazo festivalį – netrukus turės ir uostamiestis. Panašų todėl, kad lygybės ženklo tarp šių dviejų džiazo muzikos švenčių dėti negalima – tą galima teigti po pokalbio su keliais žmonėmis Kauno festivalyje.

„Kaunas Jazz” meno vadovas Jonas Jučas:

Kai džiazas ateina į miestą, visi suserga šia liga – džiazu. Lyginant Kauno ir Klaipėdos festivalius, reikėtų pasakyti, kad abu jie – panašaus modelio, tik Klaipėdos festivalis gal kiek griežtesnio stiliaus, o Kauno renginio išskirtinis bruožas yra tas, kad jis labai demokratiškas. Programa itin įvairi: galima išgirsti nuo klasikinio, visiems suprantamo, muzikinio projekto iki elitinio meno, kuris „įkandamas” toli gražu ne visiems.

Klaipėdos džiazo festivalis vyksta centrinėje miesto aikštėje, o atviroje erdvėje niekada neišgirsime subtilių instrumentų natų ir nepajausime muzikos garsyno pakankamai giliai. Muzikine prasme – tai savotiškas trūkumas.

Kita vertus, šie koncertai Teatro aikštėje yra nemokami ir prieinami visiems. Abu festivaliai turi geros muzikos, įdomių atlikėjų, tik klaipėdietiškas daugiau skirtas plačiai visuomenei, o melomanams didesnis pasirinkimas yra „Kaunas Jazz” festivaliuose.

Manau, nesuklysiu sakydamas, kad Kauno džiazo festivalis yra populiariausias džiazo renginys Lietuvoje.

Trimitininkas Valerijus Ramoška:

Manau, kad Klaipėdos festivalis neturi tiek rėmėjų, kiek Kauno džiazo festivalis. Vytautas Grubliauskas į Klaipėdą kviečia daugiau europinio džiazo atlikėjų, todėl manau, kad šia prasme Klaipėdos festivalis yra įdomesnis bei novatoriškesnis, uostamiestyje galima išgirsti daugiau įvairių trimitininkų. Kita vertus, labai subtilaus džiazo negalima atlikti atviroje erdvėje.

Teko dalyvauti tiek Klaipėdos, tiek Kauno džiazo festivaliuose, todėl norėčiau pasakyti, kad abiejų rengėjai profesionalėja, kad apskritai džiazo festivaliai Lietuvoje kiekvienais metais tampa vis įdomesni ir reikalingesni įvairaus amžiaus bei profesijų žmonėms – tai liudija pilnos salės ar erdvės tiek atvirų, tiek uždarų koncertų metu.

Džiazo mėgėjas Kęstutis Drevinskis:

Klaipėdos pilies džiazo festivalyje yra susiformavusios stabilios tradicijos: jis vyksta Teatro aikštėje, atvirame lauke, o svarbiausia – visi koncertai yra nemokami. Be to, Klaipėdos džiazo klube vyksta „jam session”.

Klaipėdoje galima išgirsti džiazo muzikos įžymybių iš daugelio Europos valstybių, o Kauno festivaliuose – daugiau grupių iš JAV. Pagrindinis Klaipėdos festivalio išskirtinumas, kad muzika būtų kuo lengviau suvokiama ir priimtina eiliniam klausytojui. Aišku, neatsisakant profesionalaus bei originalaus muzikinio projekto skambesio.

Kaune festivalio dienomis tarp džiazo mėgėjų gatvėse, internete vyko diskusija: „Kam skirtas „Kaunas Jazz” festivalis: jo rėmėjams ar platesniam klausytojų ratui?” Kai bilietas į vieną koncertą VDU salėje kainuoja 110-150 Lt, kažin kas jį gali nusipirkti? O kaip rasti lėšų, jei nori aplankyti kelis koncertus? Ar nėra pavojaus, kad „Kaunas Jazz” tampa prieinamas tik elitinei publikai ir išrinktiesiems?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.