Emilija Pliaterytė – laisvės kovų simbolis

Pažymėti drąsios karžygės 200-ąsias gimimo metines gegužės 13-ąją Kapčiamiestyje prie Emilijos Pliaterytės kapo renkasi visuomenės atstovai

Lietuvos istorijoje gausu didvyriškos kovos už valstybę pavyzdžių. Apmąstant šiandieninę situaciją tiktų prisiminti valstybės kūrimo, stiprinimo, gynimo etapus ir veikėjus, kurie budino ar vienijo tautą, vedė ją į mūšį ir paaukojo gyvybę už Lietuvą.

Vienas dramatiškiausių Lietuvai buvo XIX amžius, prasidėjęs karais, kurie iš esmės sunaikino Lietuvą kaip valstybę, tačiau nepajėgė sustabdyti demokratinio užkrato plitimo. Iš tos epochos prisimename masonų, šubravcų, filaretų, filomatų ir kitų pažangių XIX a. I p. studentų ir net moksleivių draugijų, judėjimų, organizacijų ideologiją, kurioje subrendo tragiško 1830-1831 m. sukilimo dalyviai ir vadai. Daugelį jų žavėjo 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucija, pirmoji Rytų Europoje skelbusi pažangią piliečių ir valstybės santykių sistemą. Ši konstitucija po Lietuvos-Lenkijos padalijimų nebuvo pamirštas ir XIX a. patriotinėms jėgoms atrodė kaip siekiamybė, kaip demokratinės tvarkos vėliava. Apie jį buvo diskutuojama Varšuvos ir Vilniaus studentų sambūriuose, aptarinėjamas Kaune, Kražiuose, Kėdainiuose bei didikų rūmuose, brandino nepakantumą caro priespaudai. Kai 1830 m. Varšuvoje prasidėjo sukilimas, jis greitai rado atgarsį Lietuvoje. Nors jame dalyvavo profesionalūs kariai, caro kariuomenė jį nuslopino. 1831 m. pabaigoje sukilėliai traukėsi, puoselėdami viltį susivienyti, bet to nepajėgė padaryti, buvo išblaškyti.

Lietuviškasis sukilimo etapas mums įsimintinas drąsiu grafaitės Emilijos Pliaterytės (1806-1831) dalyvavimu jame. Gimusi Vilniuje, vėliau augusi Liksnos dvare, pasižymėjo valios tvirtumu ir domėjimusi istorija, karyba. Sukilimo metu organizavo būrį kareivių, kovėsi narsiau už vyrus, tapo kapitone, su mūšiais perėjo visą Lietuvą, buvo sužeista ir mirė Justinavo dvare Vainežeryje, palaidota Kapčiamiesčio senosiose kapinėse.

Šis 25 metų merginos žygdarbis nėra pakankamai įprasmintas. Adomas Mickevičius jį apdainavo savo poemoje „Pulkininko mirtis” ir tuo įvedė į pasaulinį kovų už laisvę kontekstą, bet mūsų istorijos vadovėliai jo neakcentuoja. Emilijos Pliaterytės atminimo draugija savo veikla siekia populiarinti patriotės vardą, juo auklėti jaunimą. Šie metai yra jubiliejiniai, todėl Lietuvos mokyklose, bibliotekose, muziejuose vykstantys renginiai yra skirti Emilijos Pliaterytės 200-sioms gimimo metinėms. Vienas tokių įvyks gegužės 13-ją 11 val. prie narsiosios karžygės kapo Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) Po mitingo, kuriame dalyvaus delegacijos iš Seinų ir Punsko, vyks mokinių varžybos Pliaterytės taurei laimėti, kultūrinė programa, medelių sodinimas didvyrės mirties vietoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.