Panevėžio savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjas Gediminas Juozaitis – jau tik svečias savo kabinete.
Dabar valdininkas atostogauja, o po dviejų savaičių ateis tik atsisveikinti su kolektyvu. G.Juozaičio atsistatydinimo pareiškimas jau įteiktas.
Jau bemaž niekas neabejoja, kad principingumu ir vidine inteligencija pasižymintis ilgametis skyriaus vadovas savo apsisprendimo nekeis.
Kišosi politinė valdžia
„Toks sprendimas turi subręsti”, – taip savo kalbą su žurnaliste apie pasitraukimo motyvus pradeda G.Juozaitis.
Iš valdininko kalbos, nors jis ir labai renka žodžius, kad ko nors per daug nepasakytų, nesunku suprasti, jog jam tapo nebepakeliamas miesto politinės valdžios kišimasis į miesto ūkį, bandymas nurodinėti, kaip ir kokia linkme reikėtų pasukti kai kuriuos sprendimų projektus.
„Turiu pasitraukti, nes miesto ūkis, kaip turėtų būti, netapo prioritetine tarybos darbo sritimi, manimi nebepasitikima.
Kūrėme begales visokių programų, vizijų, tačiau neįrodėme politikams, kad jų miestui mirt gyvent reikia”, – teigė G.Juozaitis.
Skyriaus vedėjas pripažino, kad paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę, tapo visas padorumo normas peržengęs „Panevėžio gatvių” vadovo paskyrimas.
Protegavo savo žmogų
Kaip „Panevėžio rytas” jau rašė, prieš mėnesį šios savivaldybei pavaldžios įmonės direktoriumi buvo paskirtas niekam nežinomas verslininkas Gintaras Petrauskas.
Nors savivaldybės vadovai visaip mėtė pėdas, o administracijos direktoriaus pareigas laikinai ėjusi konservatorė Audronė Grainienė ir į akis melavo, kad nieko apie skyrimą nežino, mūsų dienraštis išsiaiškino, kad tai – valdančiosios daugumos, o tiksliau – jai priklausančio milijonieriaus Gvido Drobužo statytinis.
Liberaldemokratams miesto taryboje atstovaujančio G.Drobužo užmačios, kaip galima suprasti, siekė ne tik įtaisyti savo bičiulį į šiltą vietą, bet ir turėti naudos savo verslui.
Bendrovė „Panevėžio keliai”, priklausanti G.Drobužui, neabejotina, turės nemažai užsakymų iš savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės”.
Vicemeras buvo įžūlus
Atsistatydinti pasiryžęs G.Juozaitis „Panevėžio rytui” sutiko atskleisti dar daugiau šio itin nesąžiningo politikų sandėrio detalių.
Pasirodo, į pensiją besirengdamas ilgametis „Panevėžio gatvių” vadovas Petras Giedrikas dar prieš metus įspėjo administraciją apie savo sprendimą šį pavasarį atsistatydinti. Todėl buvo iš anksto galvojama ir apie jo pamainą.
„Mes suradome jau anksčiau savivaldybėje dirbusį elektros tinklų inžinierių Stasį Kurulį, jis tapo P.Giedriko pavaduotoju. Aš su administracijos direktoriumi Visvaldu Matkevičiumi pasitariau, kad geresnio pretendento už jį nesurasi, ir S.Kurulį „Panevėžio gatvių” vadovu rekomendavau miesto tarybos kolegijai”, – pasakojo G.Juozaitis.
Skyriaus vedėjas nepaneigė ir „Panevėžio ryto” žinių apie jo incidentą su G.Drobužo partiniu bičiuliu vicemeru Kastyčiu Vainausku.
Taip, vicemeras paskambinęs jam ir liepęs perrašyti rekomendaciją jau kitam žmogui. G.Juozaitis atlaikęs spaudimą ir pareiškęs, kad savo sprendimo nekeis ir nieko neperrašinės.
Tuo viskas ir baigėsi. Po to buvo nemenkas šurmulys savivaldybėje, vyko nervų karas, o galop G.Juozaitis išgirdęs, kad paskirtas jam nežinomas G.Petrauskas.
Vėliau apie šį žmogų jis išklausęs ir ne itin palankių atsiliepimų.
Sveikatą alino stresai
Kadangi pastaruoju metu G.Juozaitis sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį, daugelis galėtų manyti, kad pasitraukti iš posto jį vertė ir sveikata.
G.Juozaitis nepaneigė to, tačiau paaiškino, kad sveikata strigo būtent dėl intrigų savivaldybėje.
Po pastarojo incidento dėl įmonės direktoriaus skyrimo jam vėl buvo šokęs kraujospūdis. Išsityrė – širdis sveika. Tada medikai paklausę, kur jis dirba, ir iškart pareiškę, kad visos bėdos – nuo nuolatinių stresų išklibintų nervų.
„Dabar, nors paatostogavau tik savaitę, jaučiuosi kaip agurkėlis”, – pasidžiaugė atsigaunantis nuo nuolatinės įtampos G.Juozaitis.
Pašnekovas prisipažino, kad neišeina į nežinią. Jis jau buvo susiradęs gerą inžinieriaus vietą, tačiau dabar gavęs dar du itin įdomius pasiūlymus. Atlyginimai siūlomi kur kas didesni negu dabar savivaldybėje gaunamas.
„Nustebau, kad mane, nebejauną, dar kažkas vertina”, – neslėpė džiaugsmo 56 metų vyras.
V.Trofimovo kandidatūrą atmestų
„Panevėžio rytas” turi infor-macijos, kad į G.Juozaičio vietą jau rengiamas kandidatas – jo pavaduotojas konservatorius Viktoras Trofimovas.
Šis buvęs mero Vito Matuzo patarėjas Miesto ūkio skyriuje dar tik apšilęs kojas – į oficialiai vadinamas vadovaujančiojo eksploatavimo inžinieriaus pareigas jis skirtas tik prieš metus.
Mūsų dienraštis yra rašęs apie 31 metų V.Trofimovo išsišokimus bendraujant su interesantais, politikais, itin žemą elgesio kultūrą, ne itin gerą miesto ūkio reikalų išmanymą.
G.Juozaitis taip pat pripažino, kad jam neatrodo priimtina V.Trofimovo kandidatūra ne tik dėl jo etikos supratimo, bet pirmiausia dėl to, kad šis jaunas vyras neturi inžinerinio kelininko arba statybininko išsilavinimo, kuris tokiame poste tiesiog būtinas.
V.Trofimovui taip pat trūksta ir lankstumo, ir patirties.
„Kai aš atėjau į tą postą, maniau, kad viską perprasiu per vienerius metus. Praėjo 10 metų, jaučiu, kad dar ne viską žinau, praėjo dar dešimt – ir tai dar ne viską žinau”, – aiškino per 20 metų savivaldybėje išdirbęs G.Juozaitis.
Kas iš savivaldybės darbuotojų galėtų sėsti į jo kėdę, vedėjas nežino. Kaip inžinierė stipri yra Vilija Gylienė, tačiau jai gali pritrūkti drąsos priimant sprendimus.
„Gerą žmogų bemat suvalgytų”, – įsitikinęs pašnekovas.
Interesų miesto ūkio srityje – daugybė. Anot G.Juozaičio, ir dujininkai, ir vandentiekininkai, ir kiti siekia savo, o tu dėl miesto interesų turi būti arba Cerberis, arba tiesiog užlaužti ranką įžūliesiems.
Miesto vadovai neapgina Panevėžio
Palikdamas savo postą G.Juozaitis neslėpė, kad jam labiausiai skauda širdį dėl vis labiau apleidžiamo miesto ūkio. Tie pinigai, kurie yra skiriami šiai sričiai, turėtų būti bent jau tris kartus didesni.
Nors miesto biudžetas kasmet didėja, prieš dešimt metų miesto ūkiui buvo skirta per 9 milijonus litų, o praėjusiais metais jie tegavo 7,4 mln. litų.
Tuo tarpu kultūrai, sportui, socialinei rūpybai skiriamos lėšos gerokai didėja.
„Mes vietos ūkį palyginti padorų išlaikom tik todėl, kad jis iš seno gerai sutvarkytas. Bet jam politikų dėmesio – vis mažiau”, – aiškino pašnekovas.
Paprastai jų skyrius kiekvienų metų prognozes surašo į tris stulpelius. Viename nurodoma, kiek reikia pinigų tik išgyventi, antrame – su papildomomis lėšomis sistemoms tausoti, o trečiame – normaliai eksploatuoti ir šiek tiek vytis atsilikimą. Visada gaunama pinigų tik pagal pirmą stulpelį – minimumas.
Nors kasmet žadama, kad visi sutaupyti biudžeto pinigai bus skirti miesto ūkiui, tačiau jie nuplaukiantys kažkur kitur.
G.Juozaitis sutiko su žurnaliste, kad daugelis sričių finansuojama tik todėl, kad būtų sukurtas gražus vaizdas ir valdančioji dauguma, konservatoriai vėl laimėtų rinkimus.
Jauniesiems riedutininkams ir riedlentininkams aikštelei įrengti skirta 200 tūkst. litų. Vaikai dar būtų galėję „padūkti” ir kitoje vietoje, o tie pinigai būtų labai pravertę esminiams ūkio projektams pradėti.
Itin apmaudu G.Juozaičiui, kad viadukas per geležinkelį kaip Nemuno gatvės tąsa į „Rožyną” ne tik nepradėtas statyti, bet netgi ir jo detaliajam planui pradėti, kad būtų gaunama ES pinigų, neatsiranda lėšų.
Negauta pinigų ir Alanto gatvės tąsai, kuri mirtinai reikalinga sujungti šiaurinei miesto daliai. Visa liūto dalis iš valstybės biudžeto skiriama Vilniui, o Panevėžio vadovai nesugeba sostinėje apginti savo miesto interesų.
Miesto ūkiu rūpinosi ne visi merai
Iš visų miesto vadovų, su kuriais G.Juozaičiui teko dirbti, daugiausia miesto ūkiui dėmesio skyrę Tomas Josas ir Valdemaras Vizbaras.
Prieš V.Matuzą buvęs Valdemaras Jakštas bent jau pasitarnavęs miestui tuo, kad neleidęs išdraskyti „Panevėžio gatvių”.
„Kiek buvome užsienyje, visi patardavę tik neparduoti savivaldybės įmonių. Tegul pelnas bus ne itin didelis, bet tai leis valdyti situaciją. O kai paims privatininkai, ji gali tapti nebevaldoma”, – aiškino pašnekovas.
Tą parodė ir kol kas tik viena iš miesto įmonių parduota bendrovė „Panevėžio želdynai”. Dabar privatininkai diktuoja sąlygas, reikalauja pinigų į priekį, o kiek jie tų gėlyčių prisodina, labai sunku patikrinti.
„Dabar vyksta konkursas dėl miesto želdynų priežiūros, yra 3 ar 4 kandidatai. Gal kada ir ateis solidi firma, kuri nesukčiaus, bet kol kas to nebuvo”, – pripažino skyriaus vedėjas.
Skyriaus vedėją mėgo visi
„Gaila, tokie žmonės nesimėto”, – išgirdęs apie G.Juozaičio apsisprendimą palikti postą, apgailestavo buvęs „Panevėžio gatvių” direktorius Petras Giedrikas.
Anot ilgamečio įmonės vadovo, G.Juozaitis puikiai išmanė miesto problemas, buvo aukšto lygio vadovas, pasižymėjęs dar ir kultūringumu, tolerancija. Be to, prieš priimdamas sprendimą, Miesto ūkio skyriaus vadovas visada tardavęsis su kitais, neprimesdavęs vien tik savo valios. G.Juozaitį savivaldybėje mėgę visi – kurio bepaklaustum.
„Dabar viskas aišku, kaip konkursas į atlaisvintą postą pasibaigs”, – sakė P.Giedrikas, leisdamas suprasti, kad vėl bus pastatytas miesto valdančiajai daugumai parankus, tačiau ne itin kompetentingas, žmogus.
Tą buvęs direktorius patyrė pats išeidamas iš darbo, kai žinia apie visai nežinomo ir gatvių priežiūros srityje jokios patirties neturinčio kažkokio Petrausko paskyrimą, anot P.Giedriko, staiga smogė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Mato kaip neparankų valdžiai
Buvęs miesto tarybos pirmininkas Tomas Josas prisiminė, kad su G.Juozaičiu savivaldybėje jam teko dirbti 5 metus.
„Tai sąžiningas, principingas ir savo sritį išmanantis darbuotojas”, – taip buvusį bendradarbį apibūdino T.Josas.
Pasak pašnekovo, amžinatilsį Jonas Avižas visą miesto ūkį išmanė kaip penkis pirštus ir tą perdavė savo mokiniui G.Juozaičiui. Pastarasis taip pat iš pusės žodžio suvokdavęs reikalą.
„Tačiau G.Juozaitis gal ne visai parankus valdžiai, kuri nori paklusnaus vykdytojo. Jis turi savo „aš”, – tokią valdininko pasitraukimo priežastį matė T.Josas.
Buvęs politikas teigė, kad ir jis stebėdamas iš šalies susidarė įspūdį, kad miesto ūkis dabartinės valdžios ne visai įvertintas. Anksčiau apie Panevėžį yra kalbėję kaip apie žaliausią ir tvarkingiausią miestą, tai dabar gal lieka tik žaliausias.
„Viskas dyla, visi tinklai sensta. Jeigu šiandien neįdėsi į miesto ūkį 10 litų, tai kitais metais turėsi dėti jau šimteriopai daugiau. O jei ir tada neįdėsi, tai įvyks tragedija kaip Telšiuose. Išgarsėsim tada labiau negu per miesto sporto laimėjimus ar itin prabangiai rengiamas masines miesto šventes”, – manė T.Josas.
Kantrybė gali trūkti bet kam
„Kai yra be proto daug viršininkų, o jie dar įsivaizduoja, kad yra visagaliai, bet kokiam žmogui kantrybė gali trūkti”, – G.Juozaičio atsistatydinimą komentavo buvęs miesto tarybos pirmininkas, o dabar Seimo narys Gintaras Šileikis.
Politiko nuomone, miestas netenka itin gero ir patyrusio specialisto, organizatoriaus.
„Ūkį tvarkant reikia turėti sistemą. O kai kiekvienas ateina į tavo kabinetą ir pareiškia, kokį ruožą dabar privalai tvarkyti, aišku, kad ta sistema žlunga.
Akivaizdu, kad Panevėžio valdžioje pataikaujama politinėms grupėms, nėra globalaus miesto perspektyvos matymo. Visiškai nesistengiama naudotis Europos Sąjungos fondais, miesto vadovai mažai lankosi Vilniuje ir nedaro įtakos Panevėžiui aktualių klausimų sprendimui.
O kai jiems tai nesvarbu, tai kaip mes, Seimo nariai, galime padėti?” – svarstė G.Šileikis.