Brangstant naftai ir dujoms, didėja naujo reaktoriaus šalininkų gretos. Tuo tarpu prie šio projekto jau dirba trijų Baltijos šalių energetikai bei mokslininkai, kuriuos konsultuos garsios užsienio kompanijos.
Išrinko konsultantus
Po to, kai kovo 8-ąją Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovių vadovai Ignalinos atominėje elektrinėje pasirašė susitarimo memorandumą dėl pasirengimo naujo atominio reaktoriaus statybai Lietuvoje, kelios darbo grupės jau pradėjo rengti galimybių studiją, kurią planuojama baigti iki šių metų spalio 1-osios.
Antradienį Taline susirinkę Trijų Baltijos šalių energetikos bendrovių – „Lietuvos energijos”, „Eesti energia” bei „Latvenergo” vadovai ir darbo grupės išrinko šio tarptautinio projekto konsultantus bei koordinatorius.
Naujo branduolinio reaktoriaus statybai Lietuvoje skirtos galimybių studijos koordinatoriumi tapo Londone įsikūręs investicijų bankas „Dresdner Kleinwort Wasserstein”. Šis bankas teiks pagalbą Projekto finansavimo grupei.
Technologijų bei aplinkosaugos darbo grupei konsultuoti vadovaujantis komitetas paskyrė Šveicarijos konsultacinių paslaugų agentūrą „Colenco Power Engineering”. Tarptautinės bendrovės „Freshfields Bruckhaus Deringer” Londono padalinys teiks pagalbą Teisės klausimų grupei.
„Konsultantai atrinkti atsižvelgiant į kiekvienos darbo grupės parengtą specialią analizę, minėtoms sritims taikomus reikalavimus bei išorinių partnerių pateiktus pasiūlymus”, – teigė „Eesti Energia” valdybos pirmininkas Sandoras Liive.
Jo teigimu, tokio plataus masto bei pobūdžio tarptautinis projektas negali būti finansuojamas be tarptautinių ekspertų palaikymo.
Pasitelks mokslininkus
„Taip pat nusprendėme sukurti Mokslinių patarėjų komitetą, į kurį bus pakviesti Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai”, – sakė „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.
Pasak jo, Mokslinių patarėjų komitetas konsultuos vadovaujantį komitetą. Kitas posėdis turėtų įvykti gegužės 24 d. Rygoje.
Darbo grupės pagal savo kompetenciją atliks darbus ne vėliau kaip iki šių metų spalio 1 dienos. Studiją numatoma užbaigti šių metų rudenį. Projekto galimybių studija, kurią finansuos visos trys bendrovės, gali kainuoti iki 1 mln. litų.
Preliminariai apie 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. litų) vertinama nauja atominė elektrinė būtų statoma šalia dabartinės Ignalinos atominės elektrinės. Tai būtų komercinis objektas, į kurį galės investuoti ir kitų valstybių įmonės. Tikimasi, kad jau po poros mėnesių bus apdoroti finansiniai duomenys ir paaiškės, kiek kainuotų skirtingų rūšių reaktorių statyba ir kokia būtų elektros kaina.
Manoma, kad naujasis reaktorius, kuris gali būti pastatytas apie 2020 metus, išspręstų po 2015 metų prognozuojamą energijos pajėgumų trūkumą Baltijos šalių regione, užtikrintų energetikos sistemos nepriklausomybę bei stabilias elektros energijos kainas.
Importo galimybės ribotos
Prie galimybių studijos dirba ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius Jonas Gylys, net neabejojantis, kad Lietuvai kartu su Latvija ir Estija reikia statyti naują atominės elektrinės reaktorių.
Anot jo, augančios dujų kainos ir vienintelio jų tiekėjo – Rusijos – keliamos sąlygos tampa vienais pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva turėtų likti atominės energetikos valstybe. Profesorius priminė pirmuosius šalies nepriklausomybės metus lydėjusią blokadą, kai Rusija Lietuvai buvo prisukusi dujų čiaupą, o dėl elektros tiekimo šalis neturėjo jokių rūpesčių.
„Lietuva, kasmet sunaudojanti vis daugiau elektros energijos, dar atsilieka nuo kitų ES valstybių. Vos tik 2009-ųjų pabaigoje uždarysime antrąjį Ignalinos AE bloką, mums iš karto ims trūkti elektros. Viltys, kad elektros energiją galėsime importuoti iš kitų Baltijos regiono valstybių, nėra pagrįstos, nes po 2010 metų šiame regione elektros bus pagaminama mažiau už paklausą. Jau prieš dvejus metus Suomijoje ir Švedijoje buvo užfiksuotas didelis elektros energijos deficitas, o 1 kWh kainavo net vieną litą”, – akcentavo KTU profesorius.
J.Gylys abejojo, ar po 2010-ųjų Lietuva gali tikėtis importuoti elektros energiją iš Rusijos, kur, jo duomenimis, jau 2008-2009 metais ims trūkti apie 1500 MW galių, o 2015 metais šis deficitas sieks 100 tūkst. MW.
Branduolinės energetikos pliusai
Oponentams, teigiantiems, kad Lietuvai būtų pigiau renovuoti esamas elektrines ir pasistatyti dujinę jėgainę, J.Gylys yra pasirengęs priminti, kad vienintelis dujų tiekėjas galės daryti įtaką visos šalies ekonomikai. Be to, tektų spręsti kuro saugojimo problemą ir įrengti dujų saugyklą.
Vardydamas atominės jėgainės pliusus, KTU profesorius akcentavo, kad branduolinio kuro atsargas kaupti visai nesudėtinga, o ir patį kurą galima įsigyti iš kelių tiekėjų.
Be to, atominė elektrinė yra ekonomiškai efektyvesnė nei dujų jėgainė, nes pastarosios kapitalas dirbs dujas tiekiančiai valstybei, taip pat teks įdiegti papildomų investicijų mažinant žalingų degimo produktų patekimą į aplinką. Nors pastatyti atominę jėgainę kainuos brangiau, tačiau kuras nekainuos tiek daug kaip dujos, o ir AE poveikis gamtai yra minimalus, nustatyti patikimi radioaktyvių atliekų tvarkymo metodai.
Mokslininkai jau apskaičiavo, kad dujoms brangstant 50 proc., dujinėje jėgainėje pagaminta elektra turėtų brangti 38 proc., o jeigu tiek pat brangtų branduolinis kuras, tai elektros energijos įkainiai padidėtų tik 6 proc.
„Jeigu Lietuva statys atominę elektrinę, vartotojams elektra kainuos pigiau, nei pastačius dujinę jėgainę”, – įsitikinęs J.Gylys.
KTU atstovo nuomone, naują reaktorių reiktų statyti Ignalinos AE teritorijoje. Anksčiau buvo nuskambėjęs pasiūlymas naują reaktorių statyti panaudojant senas rusiškas turbinas, J.Gylio nuomone, yra neracionalus ir saugumo atžvilgiu nepatikima: „Tai tas pats, kaip į „Mercedes” markės automobilį įmontuoti zaporožiečio variklį”.
Skubėdami didiname riziką
Lietuvos energetikos instituto vadovas profesorius Jurgis Vilemas iki šiol tebesilaiko nuomonės, kad mūsų šaliai reiktų neskubėti statyti naujo reaktoriaus.
„Vienai Lietuvai tikrai nereikėtų imtis įgyvendinti šio projekto dėl pernelyg didelės rizikos. Prisijungus kitoms Baltijos valstybėms, rizika tenka visoms projekto dalyvėms. Žinoma, šiuo metu situacija energetikos rinkoje labai keičiasi: brangsta ir nafta, ir dujos. Tačiau tokių energetinių krizių pasaulyje buvo ne viena, po kurių kainos labai krito. Smarkiai atpigus dujoms, naujo reaktoriaus mums nebereiktų. Tad kuo vėliau imsimės šio projekto, tuo bus aiškesni rizikos faktoriai, nes šiandien neaišku, kiek ilgai išsilaikys tokios neprognozuojamai didelės naftos ir dujų kainos”, – „Kauno dienai” teigė J.Vilemas.
Visai kitokią poziciją gina KTU profesorius J.Gylys, kurio nuomone, reaktorių reiktų pastatyti iki 2015-ųjų, o ne iki 2020 metų: „Laiko tempimas yra ne kas kita kaip noras palaidoti šį projektą”.
Anot J.Gylio, pradėjus naujojo reaktoriaus statybą, būtų galima kreiptis į Europos Komisiją su prašymu leisti antrojo Ignalinos AE bloko darbą pratęsti ilgiau nei iki 2009 metų gruodžio 31 dienos.
„Dabar šio klausimo nėra reikalo kelti, nes mums teks įsivelti į ilgas derybas su visomis likusiomis 24 ES narėmis. Kol kas naujojo reaktoriaus statyba yra tik rengiamo projekto lygyje. Išstoję iš prestižinio atominės energetikos klubo, antrą kartą į jį tikrai nepateksime”, – prognozavo KTU atstovas.
Politikai balsuoja „už”
Naujojo reaktoriaus statybos idėja jau pristatoma ir visuomenei. Praėjusią savaitę į diskusiją apie Ignalinos atominės elektrinės ateitį ir perspektyvas kauniečius pakvietė Kaune išrinkti Seimo nariai.
Parlamentaras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad šiandien, kai Rusija ima diktuoti vis griežtesnes sąlygas energetikos srityje, būtina pagalvoti, kaip Lietuva gyvens nuo 2010-ųjų, uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) bloką.
„Yra nemažai optimistų, kurie įsitikinę, kad, uždarę Ignalinos AE, pirksim elektros iš Rusijos arba paleisime visas turimas elektrines. Tačiau jas būtina renovuoti, nes jos neatitinka nei techninių, nei aplinkos apsaugos reikalavimų. Esu tikras, kad Lietuvai reikia išlikti atomine valstybe ir statyti naują atominę elektrinę”, – dėstė K.Starkevičius.
Jo kolega R.Dagys taip pat teigė, kad naujas reaktorius galėtų tapti atsvara vis dažniau iš Rusijos sulaukiamam „energetiniam šantažui”.
„Turime būti nepriklausomi bent jau elektros energijos gamybos srityje, o rožines svajones, kad, uždarius Ignalinos AE, mums energijos pakaks, reikia atidėti į šalį”, – kalbėjo Seimo narys.
Skaičiai ir faktai
Pasaulyje veikia 441 branduolinis energetinis reaktorius.
Šiuo metu dar statomi 24 branduoliniai reaktoriai, 41 planuojama statyti, o 113 – siūloma statyti.
Daugiau kaip 16 proc. pasaulyje gaunamos elektros energijos yra generuojama atominėse elektrinėse.
Europoje ir Japonijoje atominėse elektrinėse gaunamos elektros dalis yra didesnė kaip 30 proc., Prancūzijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Belgijoje ši dalis gerokai viršija 50 proc., JAV atominėse elektrinėse pagaminama apie 20 proc. šalyje generuojamos elektros.
Techninis Ignalinos AE uždarymas vertinamas apie 1,5 mlrd. eurų.