Pavaldinių klaidas teko taisyti „Sodros” valdybai
Dirbantys ir mokantys socialinio draudimo įmokas žmonės gali būti ramūs, kad, ištikus bėdai (susirgus, patyrus traumą ar panašiai), neliks be „Sodros” paramos. Deja, „Sodros” skelbiamos skambios deklaracijos kartais prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su elementariu žmogiškumu.
Sirgti nebuvo kada
Kaišiadorių miesto gyventojas Raimundas Jocys turi daugiau nei trisdešimties metų nepertraukiamo darbo stažą. Pastaruosius 28 metus vyriškis vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje dirbo vyriausiuoju inžinieriumi, po to – direktoriumi. Į darbą ėjo ir kosėdamas, ir karščiuodamas, net ir sutrikus širdies ritmui ar užklupus radikulitui. Užuot kreipęsis į medikus, R. Jocys prisipirkdavo vaistų ir gydėsi pats. Sirgti nebuvo laiko…
Praėjusių metų lapkričio 28-ąją R. Jocį ligos, kaip sakoma, užpuolė „visais frontais”: vyriškis pajuto stiprius skausmus širdies plote, ėmė kankinti dusulys. Maža to, judėjimą smarkiai apsunkino skausmai juosmens srityje, plintantys į kairę koją – ši aptirpo, tapo beveik nevaldoma.
Sunkių ligų suriestas vyras neturėjo kitos išeities – nuvyko į Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centrą. Bendrosios praktikos gydytoja Rita Sadauskienė R. Jociui diagnozavo krūtinės anginą (stenokardiją) bei juosmens nervų šaknelių uždegimą. Ligoniui buvo paskirtas gydymas, išrašytas nedarbingumo pažymėjimas.
Už tyrimą – iš savo kišenės
Per porą savaičių ligonio savijauta beveik nepagerėjo. Gydytoja R. Jociui parašė siuntimą į Kauno apskrities ligoninę atlikti stuburo juosmens dalies kompiuterinę tomografiją (šio tyrimo tikslas – patikslinti diagnozę bei, jei reikės, koreguoti gydymą). Kaip paaiškėjo, nemokamo tyrimo eilėje tektų laukti maždaug mėnesį. Kadangi ligonis vos galėjo pakęsti nugaros skausmus, nesvarstydamas sutiko su medikų pasiūlymu už tyrimą susimokėti (kad kompiuterinė tomografija būtų atlikta tą pačią dieną). Iš savo kišenės paklojo per šimtą litų.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė pakitimus stubure (rastos dvi išvaržos, kurios, kaip buvo galima manyti, spaudė nervus, o tai sukėlė aštrius skausmus). Vos žingsnį žengiantis ligonis buvo paguldytas į Kauno apskrities ligoninės Vertebroneurologijos skyrių, kuriame gydėsi nuo šių metų sausio 3-iosios iki sausio 18-osios.
Nokautas iš teritorinio skyriaus
Po gydymosi stacionare R. Jocio sveikata pagerėjo (skausmai juosmens srityje atlėgo, koja tirpo mažiau), tačiau dar niekaip nenorėjo pasiduoti gydymui krūtinės angina. Įvertinusi ligonio būklę, bendrosios praktikos gydytoja koregavo gydymą, o nedarbingumo pažymėjimą tęsė toliau.
Ir štai tada, kai didžiulių medikų pastangų dėka ligonis pamažu ėmė jausti, kad sveikata ėmė taisytis, ilgą ir kruopštų gydymą, galima sakyti, vienu mostu nubraukė laiškas, kurį pasirašė „Sodros” Kaišiadorių teritorinio skyriaus direktorė Romutė Sakalauskienė. Ji informavo, kad priimtas sprendimas R. Jociui neskirti ligos pašalpos už laikotarpį nuo sausio 3 – iosios iki vasario 8 – osios. Buvo nurodytas ir tokio sprendimo motyvas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 18 punkto 2 pastraipa. Šį sprendimą per 30 dienų esą galima apskųsti Fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Darbuotojos nežino įstatymų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 18 punkto 2 pastraipoje (kuria remiantis buvo priimtas sprendimas R. Jociui nemokėti ligos pašalpos už laikotarpį nuo sausio 3 iki vasario 8 dienos) rašoma, jog ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurios žmogus tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. Taip, pernai lapkričio 30-ąją (tai yra trečiąją laikinojo nedarbingumo dėl ligos dieną) R. Jocys šalių susitarimu iš darbo buvo atleistas. Tačiau jis niekaip negalėjo suvokti, kaip nedarbingumo laikotarpiu galėjo pasikeisti liga, diagnozuota nuo pirmosios susirgimo dienos. O gal, darydama įrašus medicininėje kortelėje, suklydo šeimos gydytoja? Ne, pasirodo, gydytoja buvo nurodžiusi visus ligonio skundus, skyrusi atitinkamą gydymą bei tyrimus, kurie diagnozes tik patvirtinę.
Paragintas bei padrąsintas artimųjų pakovoti už teisybę, R. Jocys vis dėlto kreipėsi į „Sodros” valdybą, prašydamas išsiaiškinti, ar jų kolegos kaišiadoriečiai nesuklydo.
Neteisingą sprendimą panaikino
„Sodros” valdybos atstovai apsilankė Kaišiadoryse, viską iki smulkmenų išsiaiškino ir Kaišiadorių teritorinio skyriaus sprendimą panaikino. „Sodros” direktoriaus pavaduotojas Ričardas Kaminskas R. Jociui pranešė, jog Kaišiadorių teritorinis skyrius įpareigotas artimiausiu metu ligos pašalpą išmokėti. „Gerai, kad nenuleidau rankų”, – pasidžiaugė R. Jocys, drauge išreiškęs apgailestavimą, jog tokie „Sodros” teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmai jam, ligoniui, atėmė labai daug sveikatos.
O kas pasakys, kiek ligonių nesiskundžia dėl priimtų „Sodros” teritorinių skyrių sprendimų, kurie, kaip matyti, ne visada būna teisingi. Antai vien per praėjusiuosius metus „Sodros” Kaišiadorių teritorinis skyrius priėmė 150 sprendimų neskirti ligos pašalpų. Respublikiniu mastu šie skaičiai – keliasdešimt kartų didesni. Tačiau kiek asmenų teritorinių skyrių sprendimus apskundė bei kiek tokių sprendimų Fondo valdyba panaikino, „Sodros” Komunikacijų skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Agnė Ivanauskienė neatsakė. „Sodros” Kaišiadorių teritorinio skyriaus atstovai už padarytas grubias klaidas R. Jocio net neatsiprašė. Šio skyriaus direktorė R. Sakalauskienė tarstelėjo, esą neklysta tik tie, kurie nedirba. Anot direktorės, ją suklaidino skyriaus vyr. specialistė Vilija Tamašauskienė.
Gydytojo pareiga -gydyti
Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus Boriso Geiceno nuomone, gydytojo pareiga – suteikti ligoniui reikiamą pagalbą, skirti atitinkamą gydymą, spręsti klausimą dėl nedarbingumo, o ne aiškintis papildomus, su ligonio gydymu visai nesusijusius klausimus, atsakymų į kuriuos turėtų ieškoti visai kitos institucijos. Pavyzdžiui, jei ligonis pats nepasisako, iš kur gydytojas gali sužinoti apie ankstesnius paciento susirgimus, nedarbingumo laikotarpių trukmę? O juk įstatymuose yra numatyta, jog pastarųjų 12 mėnesių laikotarpyje nedarbingumo pažymėjimą galima tęsti ne ilgiau kaip 122 dienas (be pertraukos) arba ne ilgiau kaip 153 dienas (su pertraukomis). Jeigu atsitiko kitaip, „Sodros” atstovai esą gali pareikalauti, kad nuostolius padengtų gydytojas. Argi tai teisinga?