Šią vasarą Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode už miesto biudžeto lėšas bus tvarkomas pagrindinis tvenkinys. Žadama, kad kauniečių ir turistų pamėgtas parkas taps daug patrauklesnis. Tačiau Botanikos sode dar yra daug tvarkytinų vietų.
Tvenkinys virsta dumblynu
Pagrindinio tvenkinio sala – mėgstama Botanikos sodo lankytojų vieta. Savaitgaliais čia nuolat galima pamatyti vestuvininkus, o įmonės, sumokėjusios pusantro šimto litų už valandą, kelia pobūvius.
„Tvenkinyje susikaupę daug dumblo, vasarą vandens paviršius pasidengia žalia augalų danga, – kalbėjo Botanikos sodo direktorius Remigijus Daubaras. – Išvalius telkinį čia žydės baltosios lelijos, nesidraikys lugnių šaknys”.
Sode yra dar penki tvenkiniai. Į juos bus perkeltos gulbės ir antys, kol bus valomas pagrindinis vandens telkinys. R.Daubaras minėjo, kad ateityje reikės tvarkyti ir likusius tvenkinius.
Šiuo metu Savivaldybė paskelbusi tvarkymo darbų rangovo konkursą.
Jam pasibaigus, atrinkta bendrovė dumblą kuopti pradės antroje vasaros pusėje. Darbus tikimasi pabaigti rudenį.
Savivaldybė iš biudžeto numačiusi tam skirti iki 70 tūkst. litų. Vakar sode apsilankęs miesto meras Arvydas Garbaravičius žadėjo, kad miestas pasiryžęs skirti ir daugiau pinigų, jei numatytos sumos vandens telkiniui sutvarkyti nepakaks.
„Tai yra unikalus miesto objektas, kurį mėgsta žmones, todėl jaučiame pareigą padėti neturinčiam lėšų sodui”, – sakė jis.
Sutvarkymui reikia milijonų
R.Daubaro teigimu, visam parkui sutvarkyti reikėtų apie 70 mln. litų. Skiriamų lėšų užtenka tik pastatų bei augalų priežiūrai ir ekspozicijos palaikymui. Vis dėlto kai kuriuos darbus sodo administracija pasiryžusi pradėti artimiausioje ateityje.
R.Daubaras sakė, kad planuojama įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę. „Iškastas dumblas pravers išlyginti numatytas automobilių statymo vietas”, – kalbėjo direktorius.
Bus perkelta ir pagrindinio įėjimo vieta. Lankytojai į sodą pateks per senuosius buvusio dvaro vartus. „Ten sutvarkysime aplinką, kad žmonės vos peržengę vartus iš karto patektų į gražią Botanikos sodo aplinką”, – sakė R.Daubaras. Šie darbai gali kainuoti apie 300 tūkst. litų. „Bandysime įgyvendinti projektą iš savo uždirbamų lėšų”, – vylėsi direktorius. Sodas iš prekybos medelyno sodinukais ir bilietų per metus uždirba iki 250 tūkst. litų.
Direktorius pasakojo, kad buvo planų rengti 20 mln. litų vertės projektą Europos Sąjungos struktūriniams fondams. „Norėjome pastatyti 720 vietų konferencijų salę, 100 vietų viešbutį, įrengti kavinę, tačiau sužinojome, kad negalime pretenduoti į fondų finansavimą, nes esame universiteto padalinys”, – apgailestavo R.Daubaras.
Sode reikia atnaujinti ir du avarinės būklės ūkinius pastatus. Tuo tarpu oranžerijai pavyko gauti finansavimą iš PHARE programos. Jau atnaujinti palmių ir augalų dauginimo šiltnamiai – pakeisti stiklai, katilinė. Liko sutvarkyti tropinių augalų ir kaktusų patalpas. Šiems darbams bus išleista 5,4 mln. litų.
Mokslininkai dirba ir sodininkais
Pasak R.Daubaro, sodo plėtrai iš bendro 62,5 ha ploto būtų galima panaudoti apie 15 ha. „Turime pakankamai nenaudojamos žemės augalų kolekcijai gausinti, tačiau tam reikia daugiau etatų”, – teigė direktorius. Sode dirba 82 specialistai.
„Mokslininkės pačios sodina, ravi ir laisto augalus”, – sakė direktorius. Pasak jo, samdyti daugiau darbuotojų neleidžia biudžetas. Per metus sodui skiriama 1,5 mln. litų. Dar apie 300 tūkst. gaunama iš mokslinių projektų. R.Daubaras mano, kad sodui reikėtų dvigubai daugiau lėšų – tada būtų galima įdarbinti dar 20 specialistų.
Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 metais buvusiame Juozo Godlevskio dvare.
Pirmasis sodo direktorius Konstantinas Regelis universiteto Botanikos sodą kūrė kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centrą. Per ilgus metus surinktos gausios medžių, krūmų, žolinių dekoratyvinių, vaistinių ir uoginių augalų kolekcijos. Iš viso čia yra 8 tūkst. pavadinimų augalų.