Šeimos gydytoja turės grąžinti pinigus, „Sodros” išmokėtus vėžiu sergančiai ligonei už nedarbingumo pažymėjimą
Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytojai gresia „Sodros” (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) sankcijos. Gydytojai gali tekti grąžinti „Sodrai” apie du tūkstančius litų, šio fondo išmokėtus vėžiu sergančiai ligonei.
Pasak „Sodros”, nedarbingumo pažymėjimas ligonei išduotas pažeidžiant galiojančias taisykles. Poliklinikos gydytojai įsitikinę, kad taip atsitiko dėl neapibrėžtų, vienas kitam prieštaraujančių teisės aktų, kuriuos jie vadina spąstais medikams.
Ligonė pasigedo valdininkų geranoriškumo
„Kaip dabar eiti pas gydytoją, kuri mane gydydama gali finansiškai nukentėti? – jaudinosi krūties vėžiu serganti ekonomistė Irena N. – Juk „Sodra” sumokėjo man nedarbingumo pašalpą, kai sirgau ir negalėjau dirbti. Jei „Sodros” darbuotojai matė, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant kažkokias taisykles, kodėl nesustabdė jo tęsimo, neperspėjo? Juk „Sodra” turi būti ne inkvizitoriai, o žmonių pagalbininkai. Nejaugi vėžininkai turi finansuoti „Sodrą”?”
Prieš aštuonerius metus Irenai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tada moteris buvo operuota, jai taikytas spindulinis gydymas. Irenai nustatyta III invalidumo grupė. Praėjusių metų pabaigoje liga pradėjo progresuoti, atsirado metastazių. Nuo to laiko Irena Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo gydyta ir konsultuota keletą kartų. Po eilinio gydymo kurso šių metų vasario mėnesį moteris buvo nukreipta toliau gydytis į Kalniečių polikliniką pas savo šeimos gydytoją Daivą Palamarčiukienę. Nedarbingumo pažymėjimą buvo išdavęs Onkologijos institutas. Tuo metu baigėsi Irenos neįgalumo terminas. Gydytoja parengė reikalingus dokumentus poliklinikos Gydytojų konsultacinei komisijai (GKK), kuri ligonę dėl darbingumo lygio nustatymo nusiuntė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
„Onkologijos instituto pateiktame ligos išraše nebuvo parašyta, kad ligonei išduotas nedarbingumo pažymėjimas, – sakė Kalniečių poliklinikos GKK pirmininkė Lilijana Šamšonienė. – Patikrinę visus dokumentus, atlikę visas reikalingas procedūras, ligonę nukreipėme į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo”.
Netenka dalies pinigų
Irenai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (pagal anksčiau galiojusias grupes tai atitinka II invalidumo grupę).
„Po poros dienų ligonė atėjo pas šeimos gydytoją su Vilniaus medikų išduotu nedarbingumo pažymėjimu jį pratęsti ir gydytoja jį tęsė, nes ligonė jautėsi blogai, ją pykino, – sakė L.Šamšonienė. – Tačiau pagal praėjusių metų liepos mėnesį įsigaliojusias taisykles, į NDNT negalima žmogaus siųsti dėl darbingumo lygio nustatymo, kai jis turi nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau taisyklėse nieko konkrečiai nesakoma apie tuos žmones, kuriems jau pripažintas neįgalumas”.
„Taisyklių kai kurie punktai labai nekonkretūs ir neapibrėžti. Minėtame punkte kalbama apie tuos ligonius, kuriems pirmą kartą nustatomas nedarbingumo lygis”, – sakė šeimos gydytoja Daiva Palamarčiukienė.
L.Šamšonienė šį taisyklių punktą vadina spąstais gydytojams, per kurį jie gali nukentėti.
„Mes turėjome žymėti ant ligonės nedarbingumo pažymėjimo, kad nukreipiam ją į NDNT ir, nustačius darbingumo lygį, tą pačią dieną nedarbingumo pažymėjimas turi būti užbaigtas. Tuomet ligonė, kuri blogai jaučiasi, turėjo eiti į darbą. Nors vieną dieną, o po to vėl galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą”, – sakė GKK pirmininkė L.Šamšonienė.
„Neįgalusis turi teisę gauti ir invalidumo pensiją, ir nedarbingumo pašalpą. Jeigu, pasibaigus invalidumo grupės terminui, mes nenusiųsime ligonės į NDNT, ji, kol sirgs, negaus invalidumo pensijos. Aišku, tą pensiją vėliau grąžins, bet sunkiai sergančiai ligonei pinigų reikia dabar. Pašalpų nuostatai nepakeisti – neįgalusis turi teisę turėti biuletenį. O dabar gaunasi taip, kad neįgalią ligonę gali tris mėnesius gydyti (90 kalendorinių dienų per metus), bet ji tuo metu negaus invalidumo pašalpos, nes mes neturime teisės jos siųsti į NDNT „.
Nukentės poliklinika ir gydytoja
„Sodros” Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bakanienė „Kauno dienai” patvirtino, kad pinigai, kurie buvo išmokėti ligonei už nedarbingumo pažymėjimą, bus išieškoti iš gydymo įstaigos.
„Negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimų, pažeidžiant taisykles. Kalniečių poliklinika negalėjo siųsti į NDNT, kai ligonis sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, – sakė J.Bakanienė. – Tačiau tai ne ligonio problema: jam nereikia žinoti nei taisyklių, nei tvarkos, pagal ką išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Tai gydytojų ir gydymo įstaigų GKK rūpestis”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėja Alfreda Šatrauskienė sakė, kad numatoma „truputį koreguoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles”.