Vakar Klaipėdą aplankė medikų iš Ukrainos, lydimų Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovo Kęstučio Miškinio, delegacija.
Charkovo, Hersonos, Dnepropetrovsko, Zaporožės, Krymo regiono medicinos įstaigų vadovai, Kijevo nacionalinio tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto atstovai apsilankė Tuberkuliozės ligoninėje bei Pirminės sveikatos priežiūros centre – pasimokyti kontroliuoti tuberkuliozės plitimą.
„Mes Ukrainoje diegiame šiuolaikinę kovos su tuberkulioze metodiką. Vien teorinių mokymų, aiškinimų nepakanka. Reikia pamatyti, kaip praktiškai įgyvendinamos PSO propaguojamos strategijos”, – „Vakarų ekspresui” sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro tuberkuliozės programų Ukrainoje vadovas dr. Kęstutis Miškinis.
Svečias pabrėžė, kad Lietuvą pavyzdžiu išsirinko ne todėl, kad pats yra lietuvis, o todėl, kad tuberkuliozės kontrolės programa čia sėkmingai vykdoma ir iš lietuvių galima perimti teigiamą darbo patirtį. Kaip pavyzdinės pasirinktos Šiaulių ir Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės.
„PSO nustatė kriterijų – kad išgydoma turi būti ne mažiau kaip 85 procentai sergančiųjų tuberkulioze. Ukrainoje, Rusijoje šis rodiklis ne aukštesnis kaip 70, o Lietuvoje jis yra apie 90 procentų. Tai didžiulis su sergančiaisiais tuberkulioze dirbančių žmonių nuopelnas”, – sakė K. Miškinis.
Kol sergamumas tuberkulioze Lietuvoje visgi išlieka ganėtinai didelis, PSO atstovas sakė nepritariąs skubotoms, neapgalvotoms reorganizacijoms – tuberkuliozės gydymo įstaigų prijungimui prie daugiaprofilinių ligoninių. Mat tai gali tik pabloginti tuberkuliozės kontrolės rezultatus.
Ukrainos mokslų akademijos Ftiziatrijos ir pulmonologijos instituto vadovaujančios mokslinės bendradarbės Svetlanos Čerenko žodžiais, Ukrainoje pradėjus diegti DOTS (tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo) strategiją, kai ligonis net išrašytas iš ligoninės gydomas prižiūrint medicinos personalui, iškyla daugybė klausimų. Todėl lietuviai, šią strategiją per neilgą laiką sėkmingai įgyvendinę, jiems yra geras pavyzdys.