Lietuvoje – iškreipta kokybės samprata

Anot specialistų, Lietuvos verslininkai linkę „nugriebti grietinėlę” ir dar nesuprato, kad iš kokybės galima uždirbti pasakišką pelną.

Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parke antrą kartą surengto verslo plano turnyro metu diskusiją vedusio Struktūrinių investicijų konsultavimo centro (SIKC) plėtros direktoriaus ir valdybos nario Gintaro Bleizgio, šiuo metu kai kurių prekių paklausa žymiai viršija pasiūlą. Tokia situacija esą leidžia pardavėjams piktnaudžiauti ir taupyti kokybės sąskaita.

„Geras pavyzdys yra nekilnojamasis turtas. Jeigu butą nupirko dar nepradėjus statyti namo, kodėl jo statyboms naudoti geriausios kokybės medžiagas – pinigai jau uždirbti”, – sako SIKC plėtros vadovas.

Taip, anot G. Bleizgio, verslininkai uždirba greit ir nemažus pinigus – „nusigriebia grietinėlę”, tačiau neužsitikrina gero vardo rinkoje ir netenka ilgalaikių klientų, taip pat – ir ilgalaikio pelno.

G. Bleizgio teigimu, Lietuvos, kaip ir kitų posovietinių valstybių gyventojai yra pripratę prie ne itin kokybiškų prekių, o įmonės skuba gauti ISO sertifikatus.

„Šie sertifikatai įmonėms lieka didžiausiu stimulu. Juos gavusios bendrovės reklamuojasi parduodančios šimtaprocentinės kokybės prekes ar paslaugas, nors tai dažnai yra netiesa”, – teigia G. Bleizgys.

Vešėti nekokybiškai produkcijai Lietuvoje leidžia ir tai, kad kol kas daugumos žmonių perkamoji galia nėra labai didelė ir jie linkę toleruoti nekokybišką prekę, įsigytą pigiau. Todėl, G. Bleizgio spėjimu, perkamajai lietuvių galiai išaugus, nekokybiškas prekes ir paslaugas parduodančios įmonės Lietuvoje tiesiog išnyks.