Sergančiųjų šienlige kančios prasideda su pirmąja žaluma. Ligą dažniausiai sukelia medžių ir žolių žiedadulkių alergenai, ji pasikartoja kasmet žydint augalams. Pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas šienlige visame pasaulyje didėja. Lietuvoje ja serga apie 8-10 procentų gyventojų.
Tenka atsisakyti poilsio gamtoje
Sergančiųjų astma ir alerginėmis ligomis klubo „Alsa” pirmininkė Laima Kliučiūtė šienlige serga jau trisdešimt metų. Moterį kamuoja ir bronchinė astma. Pavasaris jai – sunkus laikas.
„Savijauta pablogėja, kai tik prasideda medžių žydėjimas. Užpuola stipri sloga, peršti gerklę, – tvirtina L.Kliučiūtė. – Ligą man išprovokavo chemikalai – pagal specialybę esu chemikė ir daug metų dirbau su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Dabar jau esu alergiška ne tik augalų žiedadulkėms, teršalams, bet ir naminiams gyvūnams”.
Moteris apgailestauja, kad tuomet, kai kiti poilsiauja gamtoje, jai šis malonumas neįmanomas.
„Kai buvau sanatorijoje Birštone, šienligės simptomai labai paaštrėjo, nes ten daug gėlių, žolių, visokių augalų, Nemunas apaugęs žolynais. Sergantiesiems šienlige geriausia poilsiauti prie jūros”, – įsitikinusi Laima.
Moteris vartoja vaistus nuo bronchinės astmos, kurie yra kompensuojami, o nuo alergijos tenka pirkti pačiai.
Kalti pusšimtis augalų
„Liga sukelia nemažai problemų ir nepatogumų, tačiau labai dėl to neišgyvenu. Pripratau, kad sloga sergu visus metus”, – sako vadybininkė Erika Tamaliūnienė.
Kiekvieną pavasarį nuo vaikystės Eriką kamuoja sloga, čiaudulys, rytais ji prabunda užpūliavusiomis, paraudusiomis akimis. „Apie porą savaičių, kol žydėdavo medžiai, dėl šienligės net negalėdavau eiti į mokyklą. Dėl ligos tekdavo atsisakyti ir vaikiškų džiaugsmų: negalėdavau su kitais vaikais lakstyti po pievas, skinti gėlių”, – pasakoja Erika.
Ją ypač alergizuodavo pienės. Liga paaštrėjo studijų metais. „Rimtai nesigydžiau, todėl, matyt, liga progresavo, – svarsto jauna moteris. – Vėliau išsityriau, kad esu alergiška visiems žydintiems medžiams. Alergija kyla jau ir nuo kačių, šunų, knygų dulkių. Niekada negaliu kvėpuoti abiem nosies šnervėmis. Labai vargina vadinamasis nosies „pūtimas”, akių niežėjimas. Ligos paaštrėjimo periodais jaučiuosi fiziškai išsekusi”. Vaikystėje šienligė ją kamuodavo gegužės – birželio mėnesiais, dabar paprastai prasideda balandį ir iki rugsėjo moteris jaučia ligos požymius.
Pastaraisiais metais E.Tamaliūnienė pamėgino ligai užbėgti už akių. Gydytojos skirtų vaistų kursą Erika susileido dar prieš medžių žydėjimą, todėl dabar jaučiasi neblogai.
Šienligė – tai alergija žiedadulkėms, kurios patenka į burnos ar nosies ertmę ir prasiskverbia pro gleivinę. Liga dažnai progresuoja. Ilgainiui gali išsivystyti bronchinė astma. Medikų tvirtinimu, alergiją gali sukelti apie pusšimtis rūšių augalų.
Sunkiausios – saulėtos dienos
Kauno medicinos universiteto (KMU) Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė Jūratė Staikūnienė sergantiesiems šienlige pataria vengti tų vietų, kur yra didžiausias alergenų kiekis.
„Jau peržydėjo ar dabar žydi alksniai, skroblai, lazdynai, beržai. Žydėjimo pradžia yra sudėtingiausia sergantiesiems šienlige, – sakė gydytoja J.Staikūnienė. – Ligoniai turi žinoti, kad sunkiausios – saulėtos ir vėjuotos dienos. Jei įmanoma, nepatariama tokiomis dienomis būti gamtoje. Mieste alergizuojančių žiedadulkių taip pat yra daug. Jas išnešioja vėjas. Lyjant žiedadulkių kiekis ore sumažėja”.
Gydytoja J.Staikūnienė rekomenduoja sergantiesiems šienlige kiek įmanoma vengti alergenų: saulėtą ir vėjuotą dieną reikia nešioti akinius nuo saulės, nevykti į gamtą, nes alergenų kiekis ore yra didžiausias. Vėdinti kambarius reikia anksti ryte arba vėlai vakare, kai ore mažiausias žiedadulkių kiekis. Grįžus iš lauko būtinai persirengti viršutinius drabužius, plauti nosį, akis. Važiuojant automobiliu, langus būtina uždaryti, o jei yra oro kondicionieriai su filtrais, nepamiršti jų pakeisti.
„Kai kuriems ligoniams, ypač alergiškiems beržo žiedadulkėms, dažnai išsivysto kryžminė alergija maisto produktams – obuoliams, lazdyno riešutams. Jiems šių produktų negalima valgyti, nes tai gali sukelti alergines reakcijas – burnos, ryklės perštėjimą, netgi patinimą”, – sakė J.Staikūnienė.
Devyniems iš dešimties sergančiųjų šienlige išsivysto akių uždegimas. Akys parausta, niežti, ašaroja, net gali patinti akių vokai. Tai, pasak J.Staikūnienės, neretai išgąsdina ligonius. Taip pat gali kankinti ir ryklės perštėjimas, sausas kosulys. Tiems, kurie serga dar ir astma, gali ištikti kosulio ir dusulio priepuoliai.
Šienlige dažniausiai serga nuo 5 iki 45 metų amžiaus žmonės. Susirgus, liga tęsiasi beveik visą gyvenimą. Tik senatvėje susilpnėjus imunitetui, susilpnėja ir alergija.
„Šienlige serga ir miestų, ir kaimų gyventojai, tačiau pastebėta, kad dažniau serga miestiečiai. Miestai užteršti išmetamųjų dujų, įvairiais teršalais, kurie žaloja kvėpavimo takus ir jie tampa jautresni alergenams. Teršalai, reaguodami su žiedadulkėmis, daro jas agresyvesnes ir jos gali labiau alergizuoti”, – teigė gydytoja.
Ne visi susirgę šienlige žmonės kreipiasi į gydytojus. Kai kas šią ligą palaiko sloga ar užsitęsusiu peršalimu. Tie, kurie serga lengvomis formomis, neretai pagalbos kreipiasi į vaistininkus, nes vaistai nuo alergijos yra nereceptiniai. Tai nėra išeitis, nes neteisingai gydoma liga gali sukelti sunkių komplikacijų.