Šiltuoju metų laiku Lietuvoje smarkiai padidėja nelegalus darbas, nes visu aktyvumu ūžia statybos. Statistikai teigia, kad šalyje nelegaliai dirba dešimtadalis visų dirbančiųjų. Valstybinė darbo inspekcija siūlo mažinti nelegalų darbą, sugrąžinant talkų reglamentavimą.
Gyventojai taupo samdydami nelegalus
Rokuose namą besistatantis kaunietis pasakojo, kad ieškojo bendrovės, kuri uždengtų stogą. „Vienoje firmoje apskaičiavo, kad tai kainuos 23 tūkstančius, kitoje paprašė 22 tūkst. litų. Paskambinau pavieniams statybininkams ir radau, kad tą darbą gali padaryti už 15 tūkstančių. Juos ir pasikviečiau, taip sutaupiau apie 7 tūkst. litų. Man jokių sąskaitų nereikia, moku grynais, kam samdyti firmą ir mokėti daugiau?” – svarstė pašnekovas. Jis mano, kad panaikinti nelegalaus darbo statybose neįmanoma.
Statybos firmoje dirbantis statybininkas sakė, kad nelegalus darbas klesti privačiose statybose. „Tačiau stambiesiems darbams nelegalai samdomi jau rečiau, bet vidaus ir apdailos darbus dažniausiai atlieka būtent jie”, – teigė statybininkas. Anot jo, samdant nelegalus, sutaupoma apie 50 proc. lėšų.
Nelegalų darbą statybose mažina bankų paskolos. Imant paskolą būsto statybai, neįmanoma samdyti nelegalių statybininkų. Statybos darbų sąmatą gali pateikti tik oficialiai registruota įmonė.
„Mes skaičiavome, kad paimsime 150 tūkstančių litų paskolą, kurios užteks pasistatyti namukui. Galvojome pasitelkti laisvai samdomus statybininkus. Tačiau banke sužinojome, kad taip negalima. Paskolą gavome tik po to, kai pateikėme būsimų darbų sąmatą. Paaiškėjo, kad mūsų namukas kainuos 250 tūkstančių litų. Neturėjome kitos išeities, paėmėme paskolą. Dabar už tą patį namą bankui sumokėsime 100 tūkstančių litų daugiau, o kur dar palūkanos”, – pasakojo jaunos šeimos galva.
Vidutinė bauda – 1143 litai
Nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos 2005 metais nustatė 6964 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis. Iš jų 1500 dirbo be darbo sutarčių, 3600 – neįregistravę įmonės, neturėdami licencijos ar užsiėmė kita neteisėta veika, 859 – neturėdami verslo liudijimo.
Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų buvo surašyti 4779 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir pradėtos 883 ikiteisminio tyrimo bylos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pernai atliko 4774 nelegalaus darbo patikrinimus, kurių metu buvo nustatyta 1500 nelegaliai dirbusių asmenų. Daugiausiai nelegalaus darbo atvejų, kaip ir ankstesniais metais, buvo nustatyta statybose (39,13 proc.), žemės ūkyje (8,13 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (7,6 proc.), medienos ir medienos gaminių gamyboje bei baldų gamyboje (7,2 proc.), autoservisuose (6,53 proc.), siuvyklose (2,6 proc.)
Pernai teismams buvo perduoti 279 VDI pareigūnų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl 487 asmenų. Teismai išnagrinėjo 222 bylas, darbdaviams skirta 299600 litų baudų. Vidutinė bauda darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį buvo 1143 Lt.
Sulaukia daug skundų
Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis „Kauno dienai” sakė, kad dirbančių nelegaliai skaičius beveik nesikeičia.
„Jų šiek tiek sumažėjo, tačiau reali tendencija yra tokia pati, kaip ir anksčiau. Šiemet bus mažiau patikrinimų, tačiau jie yra efektyvesni, nes geriau atsirenkamos įmonės, atliekama daugiau žvalgybinio darbo”, – sakė jis.
V.Mačiulaitis teigė, kad kaip ir anksčiau, didžiausias dėmesys tenka statyboms. „Tikrinamos ir didelės, ir mažos įmonės, statančios tiek didelius objektus, tiek privačius namus. Gauname daug anoniminės informacijos – per mėnesį sulaukiame apie 150 signalų dėl nelegalaus darbo. Didelės įmonės nerizikuoja samdyti nelegalų, nes dėl to per daug nesutaupo, o tokie pažeidimai vėliau trukdytų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, suterštų reputaciją”, – sakė inspektorius.
Anot jo, privačius namus dažnai stato tik verslo liudijimus turintys statybininkai. „Įstatymai tai leidžia, tačiau neretai ten yra darbo sutarties požymių. Sunku atskirti, kada galimas darbas turint verslo liudijimą, o kada reikia darbo sutarties”, – teigė V.Mačiulaitis.
Talkas ketinama labiau kontroliuoti
Inspektoriai dažnai susiduria su atvejais, kai visi dirbantys sako tik talkininkaujantys, tačiau net nepažįsta objekto savininko. „Talkos – atskiras sudėtingas klausimas. Kai pernai panaikinta talkų reglamentacija, panaikintas Vyriausybės nutarimas, privačiame sektoriuje talkų padaugėjo. Inspekcija jau prieš pusmetį socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė pasiūlymą dėl talkų reglamentavimo. Praktika rodo, kad talkas reikia kontroliuoti, nes piktnaudžiavimų jomis padaugėjo”, – aiškino inspektorius.
Esminiai pasiūlymai – talkos gali tęstis ne daugiau kaip 3 dienas, jos gali vykti tik namų ūkyje. Apie talkas reikėtų informuoti darbo biržą. Jas organizuoti galėtų tik fiziniai asmenys. Išimtis siūloma taikyti sodininkams, kurie galėtų rengti talkas po stichinių nelaimių.
V.Mačiulaitis pridūrė, kad inspektoriai dažnai bejėgiai prieš nelegalus. „Pavyzdžiui, reido metu miško kirtėjai išsilaksto, o mes neturime teisės imtis prievartos, apklausti, sulaikyti. Todėl Europoje tam dažniau pasitelkiama policija, sukarintos struktūros”, – sakė inspektorius.
Anot jo, nelegaliai dirba kas 8-9 žmogus Lietuvoje, bent jau taip teigia Statistikos departamentas. „Kaip sumažinti šį skaičių? Priemonės paprastos – pakelti minimalią algą”, – mano V.Mačiulaitis.