Praėjus metams po to, kai pergalės prieš nacistinę Vokietiją 60-osios metinės Maskvoje vyko be atstovų iš Lietuvos, mūsų šalies prezidentas nesigaili priėmęs sprendimą nevykti Rusijos sostinę.
Tąkart Lietuvos visuomenė, pasinėrusi į karštas diskusijas, pasidalijo į dvi stovyklas. Dauguma tvirtino, kad tuo atveju, jeigu mūsų šalis ignoruos Rusijos vadovo Vladimiro Putino kvietimą, ateityje sulauksime kerštingos reakcijos – esą blogės ir politiniai, ir ekonominiai santykiai.
Nesigaili
Vykti į Maskvą prezidentą raginęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys teigė, kad „mums reikia galvoti ne tik apie tai, kad mes pademonstruosime vienokį ar kitokį savo šleifą, bet mums reikia galvoti ir apie tai, ką mes valgysime, <...> kaip plėtosime ekonomiką”.
Jam oponavęs Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius manė, kad Rusija šantažuoja Lietuvą per verslininkus ir tvirtino, kad tai tik palengvina prezidento apsisprendimą gegužės 9-ąją nevažiuoti į Maskvą.
Pats V. Adamkus, paklaustas apie pasekmes, vakar „Vakarų ekspresui” teigė, kad Lietuvos santykiai su Rusija nepasikeitė: „Nuoseklus ir principingas pozicijos liudijimas yra nuosekli Lietuvos užsienio politikos linija, kurios laikomasi ir kitais klausimais.”
Šalies vadovas mano, kad prieš metus priimtas sprendimas nevykti į Maskvą ir Gegužės 9-ąją minėti Lietuvoje, buvo teisingas žingsnis.
„Ši politinė žinia iš Lietuvos daugeliui Europoje ir pasaulyje padėjo suvokti Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos tautų tragediją, kurioms Antrojo pasaulinio karo pabaiga neatnešė laisvės”,- mūsų dienraščiui sakė prezidentas.
Protingas žingsnis
Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, prisimindamas prieš metus mūsų šalyje virusias aistras, ir dabar sako tą patį: „Naivu tikėtis, kad sprendimas važiuoti ar nevažiuoti gali kokiu nors būdu pabloginti ar pagerinti santykius su tokia šalimi kaip Rusija.”
Anot parlamentaro, pastaruoju metu Rusija elgiasi įžūliai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos atžvilgiu, grasindama „užsukti kranelį”.
„Pasižiūrėkime, kaip Rusija naudoja savitus įrankius, tokius kaip „Gazprom” šantažas. Todėl mūsų šalies prezidento priimtas sprendimas nevykti į Maskvą buvo iš tiesų protingas žingsnis.”
Žinia, praėjusiais metais Maskvoje vykusiose iškilmėse dalyvavo daugiau nei 50 valstybių ir vyriausybių vadovų.
Diplomatai pluša
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) Lietuvos santykius su kaimynine Rusija įvertino kaip „nuosekliai plėtojamus”.
Anot URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento vadovo pavaduotojo Arūno Vinčiūno, apie tai byloja praėjusiais metais įvykę dvišaliai vizitai, Palangoje surengtas Tarpvyriausybinės komisijos posėdis, Rusijoje ratifikuota ir įsigaliojo svarbi Lietuvos-Rusijos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą 2K, skirtą Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimui, pasirašyti susitarimai dėl sienos sankirtos taškų (Rusija-Lenkija-Lietuva ir Rusija-Švedija-Lietuva), vyksta intensyvios derybos kitais klausimais.
„Be to, visai neseniai įvyko pirmasis Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos demarkavimo komisijos posėdis. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu prasidės ir realūs sienos demarkavimo darbai.”
Nori kurti frontą
Panašu, kad nepasikeitė ne tik Lietuvos santykiai su Rusija, bet ir Rusijos pozicija mūsų šalies atžvilgiu.
Kol Lietuvos diplomatai pluša, Rusija, kaip ir anksčiau, demonstruoja savo nagus. Pavyzdžių nestinga: praėjusį rudenį nukritusio Lietuvoje rusų naikintuvo istorija, prezidento rinkimai Baltarusijoje, nesibaigianti „Mažeikių naftos” epopėja bei pastaruoju metu itin didelio Europos valstybių dėmesio sulaukusi sutartis tarp Vokietijos ir Rusijos dėl dujotiekio tiesimo per Baltijos jūrą.
Be to, praėjusią savaitę V. Adamkus, perspėjantis dėl Rusijos spaudimo, tarptautiniam verslo dienraščiui „Financial Times” kalbėjo apie būtinybę sukurti bendrą Europos Sąjungos frontą, kuris pajėgtų atsakyti į Rusijos ketinimus pasinaudoti energiniais ištekliais savo politinei įtakai kaimynų atžvilgiu stiprinti.