Tikrasis pavasaris pasibels, kai žiedais pasidabins obelys ir po langais pakvips alyvos.
Šiemet gegužės 25-ąją švenčiamos šeštinės. Tai Kristaus dangun žengimo diena. Ji švenčiama šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Per šeštines seniau buvo daromas alus, verdamos kiaulių kojos (būtinai šešios) su žirniais. Suprantama, koks tądien darbas rūpėjo, kai alus putojo, bet ne vien tai sulaikydavo žmones nuo darbų. Sakydavo: jei dirbsi, liūtis vasarą javus išguldys, o sugalvosi megzti ar austi, siūlai raizgysis, šakas iš miško veši, nuo gyvačių kieme neapsiginsi.
Kokia gegužė be gegutės kukavimo? Tikima, kad jos balsu likimo deivė prabyla, kad gegutė kukuodama turtus skaičiuoja. Tad neduok Dieve jos balsą išgirsti be cento kišenėje.
Mėnesio vidury bando skraidyti strazdų, kranklių jaunikliai, pilkosios antys išsiveda savo pūkuotukus pasidžiaugti paežerės pieva. Grožiesi jų meile, rūpestingumu ir susimąstai – kodėl primiršome gegužės 13-ają? Juk tai lietuviškos meilės deivės Mildos šventė! Tuo tarpu kvaištame dėl iš svetur atsibrovusios Šv. Valentino dienos. Tad skinkime gegužės 13-ąją ką tik pražydusius gėlių žiedus ir įteikime savo mylimiems žmonėms. Tegu ši diena atgyja kaip lietuviška meilės, pagarbos, abipusio supratimo ir net piršlybų diena. Juk taip smagu mylėti ir būti mylimam!