Bene dažniausiai chirurgams tenka operuoti pilvo sienos išvaržas. Jomis serga apie 3-4 procentus žmonių. Ir šis skaičius daugelį metų išlieka beveik pastovus, nes nėra veiksmingos šios ligos profilaktikos.
Kaip jos išvengti, ką daryti išvaržai atsiradus? Pakalbėjome su Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus gydytoju pilvo chirurgu Martynu Sokolovu.
Nuo ko ir kaip atsiranda išvaržos?
Išvaržos atsiranda silpniausioje pilvo sienos vietoje, kuomet pilvo ertmės organai pro raumenis ir sausgyslinius tarpus išsiveržia į poodį. Dažnai tai atsitinka po sunkaus fizinio darbo, tačiau gali atsirasti ir palaipsniui, be aiškios priežasties.
Labiausiai paplitusios yra kirkšnies išvaržos, kuriomis dažniausiai serga darbingo amžiaus vyrai. Tap pat dažnos yra bambos išvaržos bei išvaržos, susidariusios po anksčiau atliktų pilvo operacijų pooperacinių randų srityje. Jos būdingesnės vyresnio amžiaus moterims.
Žmonės, sergantys išvarža, apčiuopia guzelį, atsiradusį kirkšnyje, bambos ar pooperacinio rando srityje. Šis guzelis padidėja ilgiau pavaikščiojus, dirbant. Neretai vargina skausmas, nemalonūs pojūčiai išvaržos srityje.
Ar tas guzelis gali sukelti kokias rimtas komplikacijas?
Net nedidelė, neseniai atsiradusi išvarža gali komplikuotis įstrigimu. Išvaržos žiede įstrigusiuose vidaus organuose sutrinka kraujotaka, išsivysto gangrena ir organas žūva. Tai sunki komplikacija, gresianti žmogaus gyvybei. Dažniausiai įstringa plonojo, storojo žarnyno dalys, taukinė, kiaušidė moterims.
Kaip šios komplikacijos išvengti ir nepakenkti sau?
Tokius ligonius būtina skubiai operuoti, tačiau rezultatai būna blogesni, dažnesnės pooperacinės komplikacijos, gydymas užtrunka ilgiau. Vienintelė šių komplikacijų veiksminga profilaktika yra savalaikis planinis operacinis gydymas.
Operuojant planine tvarka, komplikacijų pasitaiko retai, išvarža nebeatsinaujina.
Ar tai sudėtinga operacija?
Operuojama atlikus vietinę nejautrą. Kartais taikoma ir bendrinė, kai ligonis prieš operaciją užmiega ir pabunda jau po jos. Tai priklauso nuo išvaržos dydžio ir vietos, ligonio bendros būklės. Po operacijos gydymas ligoninėje užtrunka iki septynių dienų.
Šiuo metu naudojami pažangiausi operacijų metodai, ypač esant didžiulėms ar recidyvinėms (pasikartojusioms) išvaržoms. Dažnai, norint papildomai sutvirtinti pilvo sieną, panaudojamos specialios sintetinės chirurginės medžiagos.
Pastaraisiais metais vis daugiau išvaržų operuojama laparoskopiniu būdu. Tuomet atliekami trys kelių milimetrų pjūveliai pilvo sienoje, į pilvo ertmę įleidžiama speciali vaizdo kamera ir labai ploni mikroinstrumentai, sintetiniu tinkleliu patikimai uždengiamas pilvo sienos defektas.
Operuojant šiuo būdu, lieka mažesni randai, daug mažiau po operacijos skauda, trumpiau tenka gulėti ligoninėje. Tačiau svarbiausia – mažiau išvaržos pasikartojimų. Pas mus skyriuje laparoskopiškai operuojama daugiau nei pusė visų išvaržų.
Ar operacija – vienintelis šios ligos gydymo būdas?
Operacija – vienintelis gydymo būdas. Anksčiau dar buvo taikomi diržai, bandažai, bet jie neefektyvūs, nei pagydo, nei sumažina komplikacijų skaičiaus, nepalengvina būklės. Tik tam kartui palaiko išvaržą.
Kokios priemonės padeda išvengti išvaržos?
Fizkultūra, pilvo preso stiprinimas – geriausia profilaktikos priemonė, sumažinanti riziką susirgti pilvo sienos išvarža. Taigi gera fizinė forma labai svarbi.
Kas lemia pilvo išvaržos pasikartojimus?
Lemia daug veiksnių. Pirmiausia reikia žinoti, kad ne visi operaciniai metodai patikimi, reikia pasirinkti geriausią. Taigi svarbu, kaip išvarža buvo pirmą sykį operuota, kokio dydžio ji buvo, ar tamprūs, elastingi yra žmogaus audiniai, kaip po operacijos laikomasi režimo ir pan.
O koks turi būti pooperacinis režimas?
Pirmomis savaitėmis reikia vengti didelės fizinės įtampos, sunkaus darbo. Gyventi įprastinį gyvenimą, atlikti lengvą mankštą.
Ar daug tenka operuoti ligonių, kurių ligos ligos forma užleista?
Nemažai. Daugiau tokių, nesirūpinančių savo sveikata, atveža budėjimo metu, naktį, kai įstrigę organai sukelia didelius skausmus ir žmogus jų nebeiškenčia. Jį reikia skubiai operuoti. Operacija tuomet sudėtingesnė, jos rezultatai blogesni.
Geriausia kreiptis į gydytoją tik užčiuopus guzelį netipinėje vietoje – kirkšnyse, bamboje, pooperacinio rando srityje, – ypač jei jis sukelia diskomfortą, didėja, skauda, reikia kreiptis į gydytoją ir operuotis planine tvarka.