Protų nutekėjimu susirūpinusi Lietuva gali atsikvėpti lengviau: auga nauja kūrybingų, gabių mokslininkų karta. Į mokslą pasinėręs jaunimas kol kas kupinas entuziazmo, o akyse dega kūrybos kibirkštėlė. Daugelis jų sieja savo ateitį su moksline veikla ir per daug nesuka galvos, kad teks daug ir sunkiai dirbti, kol sulauks pripažinimo ir deramo atlygio. Jiems svarbiausia daryti tai, kas įdomu.
Viskas prasidėjo nuo žaidimų
ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame ture tarp trijų geriausiai įvertintų darbų du yra kauniečių moksleivių – „Saulės” gimnazijos abiturientų Manto Kavaliausko ir Jono Abromaičio bei S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos mokinių Dalios ir Mildos Vitkučių.
Mokslas gali prasidėti ir nuo žaidimo. Kai penktoje klasėje M.Kavaliauskas sėdo prie kompiuterio, tikrai negalvojo, kad pomėgis laisvalaikiu žaisti kompiuterinius žaidimus, o vėliau programavimas jį atves į konkursą ir dar pavyks jį laimėti.
„Žaidėme, žaidėme ir prisižaidėme”, – juokiasi jo bendramokslis Jonas Abromaitis, kompiuterinio žaidimo „Real time monopoly”, už kurį abu vaikinai ir pelnė vieną geriausių įvertinimų konkurso nacionaliniame ture, bendraautoris.
Mantas prisimena, kad anksčiau tėvai pykdavo, nes jis didelę dalį laisvo laiko sėdėdavo prie kompiuterio, jiems atrodė, kad jis gaišta laiką niekams. „Tačiau dabar, tikiuosi, jie patenkinti, ne veltui žaidžiau”, – svarsto nacionalinio turo nugalėtojas.
Konkurso nugalėtojai savo ateitį sieja su informacinėmis technologijomis. Kur studijuos, dar tvirtai neapsisprendė, tačiau galimas dalykas, kad Kauno technologijos universitete. „Ten mus kvietė, gerai įvertino mūsų sukurtus žaidimus”, – sako Mantas. Vaikinai svarsto, kad mokslininku būti gal ir neblogai, ypač kai gali suderinti ir pomėgį, ir darbą.
„Negalvokite, kad mes vien programuojame ir mokomės. Laisvalaikį leidžiame kaip ir visi normalūs žmonės”, – tikina Jonas. Mantas sako, kad labai mėgsta žaisti biliardą. Anksčiau daugiau pasportuodavo. Tik dabar nelabai yra kada pramogauti, dvyliktokams egzaminai jau visai ant nosies.
Negalvojo, kad bus taip sunku
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos ketvirtos ir pirmos klasės mokinės Dalia ir Milda Vitkutės, pripažintos vienomis geriausių jaunųjų mokslininkių Lietuvoje, tiesiog darė tai, kas joms įdomu. Jos pristatė konkursui darbą „Mokinių aktyvumo mokslo renginiuose ir jo priežasčių tyrimas”.
Merginos pačios sugalvojo šią tyrimo temą. Mokyklos mokslo populiarinimo draugijos narėms buvo smalsu, kodėl vieni mokiniai yra nuolatiniai olimpiadų, konkursų dalyviai, o kitiems tai visiškai neįdomu. „Mes pačios visur, kur tik įmanoma, dalyvaujame, todėl mums ir rūpėjo rasti atsakymą į šiuos klausimus”, – aiškina Dalia.
Milda pridūrė: joms dar prieš pradedant tyrimą atrodė, kad daugeliui mokinių labai trūksta informacijos. Seserys norėjo įsitikinti, pačios sau įrodyti, kad ši jų nuomonė teisinga.
Jaunosios mokslininkės atliko tikrai didelį darbą. Norėdamos išsiaiškinti situaciją apklausė net 962 moksleivius iš 12 Lietuvos mokyklų, esančių ne vien Kaune, bet ir sostinėje, ir net Šalčininkuose. O tyrimo juk niekas nefinansavo.
„Vis dėlto ne tai buvo sunkiausia. Kai jau turėjome apklausų rezultatus, reikėjo juos išnagrinėti ir padaryti išvadas, o tai nebuvo paprasta. Prieš pradėdamos darbą nemanėme, kad tiek ilgai užtruks ir tiek pastangų reikės įdėti”, – aiškina Dalia ir Milda, pirmą kartą patyrusios, kokia nelengva mokslininko duona.
Tačiau jos tikina, kad šis patyrimas neatgrasė nuo panašaus darbo, o įgyta patirtis buvo naudinga. „Jei nori, viską gali spėti, tikrai per naktis nesėdėjome, liko laiko ir pramogoms”, – linksmai kvatojasi merginos, pelniusios tokį svarų įvertinimą.
Eksperimentavo nuo vaikystės
Vilnietis Gamtos ir tiksliųjų mokslų licėjaus moksleivis Justinas Teišerskas pirmuosius žingsnius mokslo link žengė vaikystėje namuose darydamas įvairius cheminius bandymus ir eksperimentus, vis rūpėjo ką nors pasprogdinti.
Vėliau šis pomėgis jį atvedė į chemijos būrelį Respublikiniuose moksleivių techninės kūrybos rūmuose. Čia jis susidomėjo tiriamąja veikla.
Vaikinas konkurse dalyvauja jau antrus metus iš eilės. Šiemet pasirinko darbą ekologijos srityje, nes šia tema susidomėjo ekologinėje vasaros stovykloje, kuri veikė prie Ignalinos atominės elektrinės. „Ėmiausi tyrinėti, kaip gėlo vandens ekosistemą veikia buityje naudojami detergentai – skalbimo, valymo, prausimosi priemonės”, – pasakoja Justinas.
Septyniolikmečio mama yra informatikė, o tėtis – fizikas. Matyt, polinkis į tiksliuosius mokslus užkoduotas genuose. „Visa mūsų giminė tokia”, – patikslina Justinas. Kokios krypties tiksliųjų mokslų studijas jis rinksis baigęs licėjų, dar tiksliai nežino, tačiau jau dabar beveik neabejoja, kad užsiims moksline veikla. Ji jam atrodo patraukli.
„Esu labai užsiėmęs, tačiau išmokau planuoti laiką taip, kad viskam, kas mane domina, taip pat ir chemijai, galėčiau skirti kasdien bent po 5 ar 10 minučių. Labai mėgstu kiną, stengiuosi pamatyti visus naujus filmus. Sportuoju, man patinka kalnų slidinėjimas. Su tėvais kiekvieną žiemą kur nors išvažiuojame paslidinėti”, – aiškina Justinas.
Su ugnele akyse
Švietimo ir mokslo ministerijoje praėjusią savaitę rinkosi įvairių Lietuvos mokyklų bei gimnazijų moksleiviai, iškopę į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio turo Olimpą. Daugelį jų diplomų ir prizų atsiimti atlydėjo mokytojai, pastebėję jų gabumus ir paskatinę užsiimti moksline veikla.
Spalvinga, linksma, šurmuliuojanti stilingai vilkinčių merginų ir vaikinų minia neigė stereotipinį požiūrį, kad mokslininkai – tai pilki, kostiumuoti žmogeliai, akiniais pasibalnoję nosį, nepakeliantys galvų nuo knygų šūsnies, leidžiantys laiką tarp mėgintuvėlių, laboratorijose, bibliotekose.
Talentų tarp mūsų jaunimo tikrai netrūksta. Konkursui pateikta per 300 tiriamųjų mokslo darbų, kūrybinių projektų, stebėjimų, o baigiamajame ture dalyvavo 33, išsiskyrę moksliškumu, originalumu, atlikimo metodika, savarankiškumu, praktine nauda.
Trys geriausieji atstovaus Lietuvai šiemet rugsėjo pabaigoje Stokholme vyksiančiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, kurio pagrindinis siekis – ugdyti tyrinėjimo gebėjimus, sudaryti prielaidas atsiskleisti talentams.
„Dalyvavimas šiame konkurse – tai pirmas žingsnis į mokslą. Jis skatina paragauti rupios mokslininko duonos ir pajusti kūrybos, tyrinėjimo džiaugsmą. Mokslininko kelias nėra pats patraukliausias, reikia daug ir sunkiai dirbti, o pripažinimas ateina tik po daugelio metų”, – tikino švietimo ir mokslo viceministras Raimundas Mockeliūnas.
Konkurso nacionalinio turo žiuri pirmininkas Fizikos instituto mokslo darbuotojas Valdas Vansevičius pasidžiaugė, kad tarp konkursui pateiktų projektų yra ir labai stiprių. „Jūsų darbams prilygsta net ne visi studentų bakalaurų darbai”, – gyrė jis moksleivius. „Nepraraskite tos ugnelės, kurią šiandien mes matome jūsų akyse”, – ragino žiuri pirmininkas.
V.Vansevičius apgailestavo, kad Lietuva kol kas neturi genijų paieškos sistemos, kuri suteiktų galimybę juos atrasti ir sudaryti jiems sąlygas tobulėti, kad gabiausiam jaunimui nereikėtų emigruoti į užsienį.