Medicina Lietuvoje yra labai uždara, paslaugas teikia tie patys žmonės, kurie nustato žaidimo taisykles, todėl reformos kreipiamos palankia tam tikrų grupių interesams linkme. Apie tai diskutuota prielaidas korupcijai sveikatos priežiūros sistemoje tiriančioje Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje. Akcentuota, kad Sveikatos apsaugos ministerija ignoruoja pastabas ir pasiūlymus, kurie galėtų padidinti sistemos skaidrumą ir sumažinti spragas korupcijai.
Pasiūlymus ignoruoja
Pasak posėdyje dalyvavusio Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo, pastaraisiais metais atliktas ne vienas patikrinimas sveikatos apsaugos sektoriuje: pateikta sveikatos sistemos reformos analizė, finansinio ir veiklos audito ataskaita, įvertinta pirminės sveikatos priežiūros reforma, išnagrinėta kompensuojamųjų vaistų sistema.
„Išryškėjo daug trūkumų. Mes pateikėme pasiūlymus, kaip ir ką reikėtų tobulinti. Vietoje kompensuojamųjų vaistų sąrašo rekomendavome parengti kompensuojamųjų ligų sąrašą. Kol jo nebus, tol vaistų kompensavimo sistemoje bus palanki terpė korupcijai”, – aiškina Valstybės kontrolės atstovas.
Tokią rekomendaciją pateikė ir prieš trejus metus Prezidento iš įvairių ekspertų ir pareigūnų sudaryta darbo grupė. Deja, ši idėja nebuvo išgirsta Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip ir Valstybės kontrolės specialistų patarimas tobulinti įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarką, nustatyti aiškesnius kriterijus.
Darbo grupės vadovas Rimantas Dagys paprašė Valstybės kontrolės atstovų, kad jie atliktų Valstybinės ligonių kasos auditą, nes dėl jos veiklos skaidrumo bei pavaldumo ministerijai kyla abejonių. A.Juozulynas pažadėjo atsižvelgti į šį pageidavimą.
Iškraipomos idėjos
Vilniaus universiteto docentas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Dainius Pūras dalijosi nuogąstavimais, kad popieriuje suplanuotos reformos pradėjus jas įgyvendinti iškreipiamos dėl grupinių interesų: „Dirbau universitete, dabar dirbu savivaldybėje ir puikiai žinau, kaip veikia mechanizmas. Politikai irgi serga, jiems reikia gydytis, todėl jie vengia priimti medikams nepalankius sprendimus”.
Mūsų medicinos sistema labai uždara, sveikatos politiką vykdo, gydymo įstaigoms ir net ministerijoms vadovauja ne politikai, pasitelkę ekspertus, kaip Vakarų šalyse, o medikai. Taigi paslaugas teikia tie patys žmonės, kurie kuria žaidimo taisykles. Vėliau jie patys save vertina, todėl tikėtis objektyvumo būtų naivu.
Pasak D.Pūro, didelis trūkumas, kad į sveikatos priežiūros sistemą nežiūrima kaip į verslą, įstaigoms nesudaromos lygios konkurencijos sąlygos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Medicinoje vis dar klesti deficito kultūra, kaip sovietiniais laikais gastronomuose. Pažintys, kyšiai lemia paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Trūksta politinės valios
Universitetinės ligoninės pučiasi, piktnaudžiauja akademinės bendruomenės galiomis, kovodamos už savo interesus, pastebi D.Pūras. Kitose ES šalyse atsisakoma tokių monstrų. Kaip, beje, ir smulkių gydymo įstaigų kas keliasdešimt kilometrų, nes tarp jų išsibarsto lėšos, blogėja medikų kvalifikacija.
„Turi atsirasti politinė valia atsispirti jų spaudimui, suteikti prioritetą visuomenės sveikatai, pirminei sveikatos priežiūrai, o ne sudėtingas paslaugas teikiančioms kelioms įstaigoms, tokioms kaip Kauno medicinos universiteto klinikos ar Santariškių klinika. Tai veda sistemą prie bankroto”, – teigia D.Pūras.
Jis primena, kad 2000 metais Pasaulio banko ekspertų grupė buvo parengusi Lietuvos ligoninių tinklo optimizavimo studiją, pagal kurią šalyje turėtų veikti 20 stiprių vidutinio dydžio ligoninių. Tačiau tokia vizija nebuvo priimtina nei universitetų profesūrai, nei rajonų ligoninių vadovams. Todėl projektas numarintas.
„Kuo labiau gilinamės, tuo aiškiau darosi, kad sveikatos sistemos finansavimo mechanizmas veikia kaip siurblys, kuris siurbia didžiąją lėšų dalį į trečiąjį lygį, universitetines ligonines”, – pritaria ir R.Dagys.