Žmonija nuo seno skirstoma į ratuotus ir pėsčiuosius, turčius ir vargetas, protingus ir nelabai.
Tokių skirtingų grupių, tarp kurių dažniausiai susidaro sunkiai suderinama priešprieša, būtų galima išvardinti daugiau. Pastaraisiais metais išryškėja šunų mylėtojų, jų šeimininkų bei augintinių nekenčiančių piliečių grupės. Vieni tvirtina, kad šunelis namuose – jaukumo, bėgimo nuo vienatvės, sveikatos stiprinimo ar vaikų auklėjimo simbolis. Kiti tvirtina atvirkščiai: šunys kelia fizinio susidorojimo pavojų, teršia aplinką, gali užkrėsti pavojingomis ligomis, suvartoja dalį žmonių maisto, kuris labai praverstų skurdesniems tautiečiams.
Ilgą laišką, kuriame stambiu šriftu išryškintas žodis „gelbėkit”, parašė kaunietė Aldona Š. iš Šilainių rajono. „Mes jau baigiame uždusti nuo šunų išmatų. Tik pagalvokit, jeigu viename daugiabučiame netvarkingai laikoma apie 20 šunų, tai apie kokią higieną galima kalbėti? Laiptinės mirguliuoja keturkojų teritorijų žymėjimo ženklais. Neseniai per televiziją rodė, kaip nuo tokio užkrato vaikučiai net apako, susirgo kitomis sunkiomis ligomis.
Ar butuose laikyti gyvūnus – naujas mados klyksmas? Jeigu taip, tai prižiūrėkim, kad neterštų gamtos, nekeltų aplinkiniams pavojaus. Tam reikia, atrodytų, tiek nedaug: vedžioti šunį tik tam skirtose vietose, su antsnukiu ir į maišelį kruopščiai surinkti išmatas. Juk taip nuo seno daroma Europos Sąjungos valstybėse. Mes jau porą metų ES nariai, bet vis neišsprendžiame tokių „neįkandamų” problemų”, – rašo skaitytoja Aldona.
Kiti žmonės siūlo netvarkingiems augintinių savininkams skirti solidžias baudas, apkrauti mokesčiais ir neklausyti paaiškinimų, kad tiesiai į tave atbėgantis veršio didumo šuo „visai nekanda”. Prie namų vis mažėja žaliųjų plotų, nes juos negailestingai okupuoja automobiliai ir išmatomis užteršia šunys. Kiti skundžiasi paliktų namuose augintinių „koncertais”, kurie ypač garsiai skamba blokiniuose namuose.