Alus ir krepšinis prieš Antaną Šabaniauską

Paskutinė data, kada Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvės sankirtoje turėjo atsirasti Antanui Šabaniauskui skirta skulptūra, – Kauno miesto gimtadienis.

Tačiau jau žinoma, kad tądien iškilmingo plastinės kompozicijos atidarymo ir vėl nebus. Įamžinti lietuvių estrados legendos atminimo nepavyksta treti metai.

Pritaikė net gatvės dangos raštą

Kauno valdžios atstovai seniausiai yra pritarę pasiūlymui skulptūrą statyti Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, iš kurios, nugriovus kioskus, tapo puikiai matomas buvusio „Versalio” restorano – vienos A.Šabaniausko scenų – įėjimas.

Rekonstruojant Vasario 16-osios gatvę, parengta erdvė būsimajai skulptūrai ir net pritaikytas gatvės dangos raštas.

Skulptūros sukūrimu buvo pažadėjęs rūpintis A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondas. Jo atstovas R.Pletkauskas plastinę kompoziciją iš bronzos, nerūdijančio plieno ir pakylėlę iš granito užsakė kauniečiui skulptoriui Stasiui Žirguliui. Ant pakylėlės menininkas numatė vietą lentelėms su skulptūros rėmėjų pavardėmis. Kai kurios pavardės jau netgi buvo preliminariai žinomos.

Tačiau R.Pletkausko liga sutrukdė galutinai sukirsti rankomis su privačiais rėmėjais ir skulptūros kūrimo procesas įstrigo. A.Šabaniausko atminimo įamžinimas pakibo ore.

„Jei nebūčiau skulptūros autorius ir Tarybos narys, galėčiau triukšmauti, kad A.Šabaniausko skulptūros vis dar nėra”, – sakė S.Žirgulis ir atsisakė plačiau komentuoti situaciją. Tačiau jis pritarė, kad visi terminai baigti ir pastatyti skulptūrą jau praėję. Miesto gimtadienio šventei plastinė kompozicija taip pat nebus baigta. Skulptūros kūrimą menininkas atidėjo į šalį, kol nėra aiškus pinigų jos išliejimui klausimas.

Žadėjo, bet neskyrė nė cento

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas sakė, kad susidariusi situacija – skaudi, bet kol kas – be išeities. „Būtų neetiška nustumti į šoną A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondą, kurio atstovai, kol galėjo, tol veikliai stūmė darbus pirmyn, bei imtis tvarkyti skulptūros kūrimo reikalus patiems, – teigė S.Šliažas. – Jei Savivaldybė visgi imtųsi šio darbo, tektų skulptūros kūrimo procesą pradėti iš naujo. Pirmiausia atlikti būtinąją procedūrą – skelbti konkursą skulptūrai sukurti”.

Tuo tarpu Kauno valdžios užkulisiuose kalbama, kad pagrindinė kliūtis pagaliau įamžinti lietuvių estrados grando atminimą – partinės tarpusavio rietenos. Mat S.Žirgulis priklauso opozicinei miesto Tarybos liberalų sąjūdžio frakcijai.

Po ligos atsigavęs R.Pletkauskas sakė, kad dabar vėl tęs pinigų A.Šabaniausko skulptūrai rinkimą. Tačiau jis pasiskundė verslininkų abejingumu fondo pasiūlytai idėjai: „Šiandieniniams verslininkams reikia ne A.Šabaniausko, o alaus ir krepšinio”. Jis paminėjo keletą garsių Kauno verslininkų pavardžių, kurie iš pradžių žadėjo, bet paskui neskyrė nė cento A.Šabaniausko skulptūrai. R.Pletkauskas nesiėmė prognozuoti, kada pavyks surinkti reikiamą 50 tūkstančių litų sumą.

Šlovės mieste pamirštas

A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos nariai skulptūrą, skirtą legendinio dainininko atminimui įamžinti, sumanė Kaune pastatyti ne šiaip sau. Laikinojoje sostinėje, grįžęs iš Italijos, A.Šabaniauskas apsigyveno 1927 metais, čia dainavo Valstybės teatro chore, išgarsėjo „Metropolio”, „Versalio” restoranų, „Konrado kavinės” programose. Todėl skulptūrą nutarta statyti mieste, kuriame jo karjera pasiekė aukščiausią tašką, o ne Jurbarke, kuriame gimė, ar Vilniuje, kuriame gyveno pokariu, dirbo krosniakuriu, ūkvedžiu, prasidėjus chruščioviniam atšilimui, dainavo „Šaltinėlio” restorano programoje, o 1989 metais atgulė amžinojo poilsio.

Asmeniškai dainininką pažinojęs A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas R.Pletkauskas ne kartą yra pabrėžęs, kad būtent laikinojoje sostinėje įgyta šlovė dainininką lydėjo ir tada, kai sovietinės valdžios valia jis buvo dingęs nuo scenos. Išeivijai A.Šabaniauskas ir jo dainos sovietmečiu buvo tarsi gyvas Lietuvos nepriklausomybės simbolis. Dažno emigranto namuose buvo prieškariu išleistų A.Šabaniausko plokštelių, o svečiuodamiesi pas gimines lietuviai išeiviai prašydavo nuvežti pabendrauti su populiariuoju dainininku.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.