Iš biudžeto transporto infrastruktūros reikmėms skiriama viso labo pusė sumos, kurios reikėtų optimaliai šalies transporto arterijų priežiūrai
Žemei išsivadavus nuo įšalo, į transporto magistrales išriedėjo sunkioji kelininkų technika. Pagal 2006-ųjų kelių priežiūros ir plėtros programą, šiemet svarbiausiems darbams atlikti jiems bus atseikėta 874 mln. litų.
Mašinų daugėja – pinigų mažėja
Komentuodamas kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ypatumus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas pastebėjo, kad bene sunkiausias galvosūkis – kaip gerinti ar bent jau išlaikyti kelių infrastruktūros būklę sparčiai augant transporto srautams, tačiau iš esmės nesikeičiant ar netgi mažėjant finansavimui.
Ypač radikaliai padėtis pastaraisiais metais keitėsi sunkiojo transporto sektoriuje. Vien tik „Via Baltica” automagistralėje vilkikų srautai per 2000-2005 metus išaugo 97,8 proc.
„Tai, be abejo, liudija apie augančią tranzitinės valstybės reikšmę bei sparčiai besivystančią ekonomiką. Kita vertus, tokie faktai įpareigoja keliams, jų infrastruktūrai skirti dar didesnį dėmesį, kad kelių konstrukcija tarnautų projekte numatytą laiką. Dėl augančio sunkiojo transporto skaičiaus būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, storesnius dangų sluoksnius, stiprinti kelių pagrindus. Deja, kad ir kaip efektyviai naudotume iš biudžeto skiriamus pinigus bei ES paramą, įgyvendinti visus uždavinius tampa vis sunkiau. Galima prognozuoti, kad padėtis ateinančiais metais bus dar sudėtingesnė. Lig šiol transporto infrastruktūrai būdavo skiriama 33 proc. ES paramos lėšų, o 2007 -2013 metų finansinėje perspektyvoje šioms reikmėms numatoma atseikėti mažiau nei 22 proc.”, – pastebėjo V.Puodžiukas.
LAKD vadovo teigimu, struktūrinės ES paramos dalies transporto sektoriui mažinimas reiškia, kad krašto, rajoniniams ir vietiniams keliams bei gatvėms tektų tik 2,3 proc. visos ES pagalbos 2007-2013 m. periodui, arba 2-3 kartus mažiau, nei buvo skirta 2004-2006 metais. Tuo tarpu artimiausi Lietuvos kaimynai lenkai dėl modernesnės kelių infrastruktūros pasiryžę skirti iš minėtosios europinės paramos 38 proc., latviai – 36 proc.
Akcizų viltis
LAKD specialistai atkreipė dėmesį, jog kelininkų finansinę padėtį dar labiau apsunkina tai, kad nuo 2005-ųjų liepos 1 dienos, panaikinus Atskaitymų nuo pajamų mokestį, Kelių priežiūros ir plėtros programa jau ir taip neteko 480 mln. Lt. Iš biudžeto kelininkų reikmėms skiriama viso labo pusė sumos, kurios reikėtų optimaliai šalies transporto arterijų priežiūrai.
„Klausimas, kaip kokybiškai įgyvendinti svarbiausius patikslintos 2006-2015 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos uždavinius: užtikrinti kuo saugesnį eismą, rūpintis kelių priežiūra, jų plėtra, realizuoti nacionalinės darnaus vystymosi strategijos principus, lieka atviras”, – sakė V.Puodžiukas.
Kelininkai prisipažino pavydintys kolegoms Vokietijoje, kur 100 proc. akcizo degalams keliauja į kelius tvarkančių struktūrų sąskaitas. Lietuvoje tokioms reikmėms šiuo metu skiriama 75 proc. akcizų, o ateityje ketinama dalį padidinti iki 80 proc.
Prioritetas – saugumas
LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas atkreipė dėmesį, kad itin aktualioms saugaus eismo problemoms spręsti per pastaruosius ketverius metus buvo skiriama daugiau dėmesio negu ankstesniais laikotarpiais. Tą liudija 160 kilometrų įrengtų atitvarų, 84 kilometrai pėsčiųjų-dviratininkų takų, 14 kilometrų apšviestų kelių.
Kartu A.Janušauskas teigė, kad saugaus eismo sąlygos gerės ne tik auklėjant eismo dalyvius, bet ir rekonstruojant kelius, atsižvelgiant į saugaus eismo poreikius. Vykdant kelių plėtros darbus, mažėtų kelionės trukmė ir eksploatacinės išlaidos. O išasfaltavus apie 2000 km žvyrkelių, sumažėtų ir tarša bei jos poveikis žmonių sveikatai.
Beje, per keletą artimiausių metų eismo saugumo reikmėms patys kelininkai ketina skirti 60 mln. litų. Dalis šių pinigų bus panaudota vienkartiniams alkotesterių antgaliams pirkti bei socialinei reklamai, atkreipiančiai dėmesį į skaudžiausių avarijų priežastis.
LAKD vadovai žadėjo ir toliau maksimaliai daug dėmesio skirti vadinamosioms juodosioms dėmėms – kelio ruožams, kuriuose periodiškai įvyksta žmonių aukų pareikalaujančios avarijos.
Darbymetis prasidėjo
Kalbėdamas apie būsimuosius artėjančio vasaros sezono darbus, A.Janušauskas teigė, kad laukia ne mažesnis darbymetis nei žiemą kelius valant ir prižiūrint. Vos tik oro sąlygos (Lietuvos klimato sąlygomis dirbti galima tik gegužės-spalio mėn.) pagerėjo, kelininkai kibo į praėjusiais metais pradėtus ir iki vėlyvo rudens nespėtus baigti darbus.
Dabar daugiausia dėmesio skiriama važiuojamųjų kelių juostų platinimui, dangų keitimui, tiltų ir viadukų remontui. Kadangi tai neišvengiamai trikdo eismą, LAKD stengiasi žiniasklaidoje operatyviai informuoti apie didesnius magistraliniuose ir krašto keliuose vasarą vykstančius darbus ir numatomą jų pabaigą.
Beje, LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius pajuokavo, kad šią vasarą atostogautojams geriau rinktis kurortus prie Viduržemio jūros, nes Lietuvos pajūrio link vedantys keliai bus remontuojami. Ketinama į keturias juostas rekonstruoti 4 kelio Klaipėda-Liepoja kilometrus, taip pat viaduką šiauriniame Klaipėdos aplinkkelyje.
Kelyje Šiauliai-Palanga bus sustiprinta ir paplatinta danga 46 kilometrų ruože.
Be to, šiemet bus toliau aktyviai tvarkomi Lietuvos vidaus keliai. Magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda dangoms stiprinti ir platinti, tiltų ir viadukų remontui, aplinkosaugos priemonėms bus skelbiamas konkursas už 60 mln. Lt. Vilniaus-Marijampolės kelyje numatoma pradėti stiprinti ir platinti apie 70 km dangos (25 kilometrus ketinama baigti šįmet), įdiegti aplinkosaugos priemones 50 km – Vilniaus-Panevėžio, 19 km – Marijampolės-Kybartai trasose. Tarptautinės automagistralės „Via Baltica” ruožuose vakariniame Kauno aplinkkelyje numatoma sustiprinti 15 km dangos, o Pasvalio-Panevėžio atkarpoje jos paplatinta ir sustiprinta bus 19 km.
Pagal Žvyrkelių asfaltavimo programą bus skelbiamas trejų metų darbų konkursas 279-iems kilometrams (kaina – 150 mln. Lt).