Begėdiškai greitai į rekordines aukštumas kopiančios degalų kainos vis daugiau vairuotojų priverčia susimąstyti apie galimybę važinėti naudojant pigesnį kurą – dujas. Tokios mintys džiugina dujų įrangą montuojančias firmas ir vilioja šia veikla nelegaliai užsiimti įvairaus plauko meistrus.
Būtent šie garažuose tūnantys nelegalai ir tapo paskutiniu Lietuvos valdžios taikiniu. Valdininkai nusprendė imtis priemonių prieš nelegalios dujų įrangos, neretai tampančios eismo įvykių, aplinkos taršos bei nelaimingų atsitikimų ir žmonių žūties priežastimi, montavimą automobiliuose.
Susisiekimo ministerija pranešė, kad jau pradėtos svarstyti priemonės, padėsiančios užkirsti kelią specialių Technikos priežiūros tarnybos leidimų neturinčių dujų įrangos montuotojų veiklai. Atitinkamas teisės aktų pataisas numatoma parengti iki liepos 15 dienos ir sukurti tarpžinybinę darbo grupę.
Manoma, kad Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių dujomis varomų automobilių.
Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos „Autoekologija” valdybos pirmininkas Romualdas Nekrašas įsitikinęs, kad mažiausiai penktadalis šių mašinų kelia realų pavojų jų vairuotojams bei aplinkiniams.
Didžiausią grėsmę, R. Nekrašo teigimu, kelia du faktoriai – pasenusi, dažnai iš Vakarų Europos automobilių sąvartynų atvežta įranga ir atitinkamų leidimų, modernios aparatūros ir kvalifikacijos neturintys šios įrangos montuotojai.
Naudota – tik po patikros
Pasak R. Nekrašo, pastaruoju metu Lietuvos turgus užplūdo iš užsienio – Vokietijos, Olandijos, Italijos – atvežta naudota dujų įranga.
„Ją iš šiukšlynų veža mūsiškiai automobilių prekeiviai – prigrūda į importuojamą mašiną tiek įrangos komplektų, kiek telpa, o Lietuvoje atiduoda ją parduoti turguose, – tvirtina „Autoekologijos” vadovas. – Blogiausia tai, kad tokia įranga yra pasenusi arba pažeista avarijose, todėl jos pakartotinis naudojimas kelia didelį pavojų.”
Anot jo, tokios įrangos naudojimą galima legalizuoti gana paprastai – ją turėtų patikrinti leidimus montuoti dujų įrangą turinčios firmos.
„Specialia aparatūra nustačius, kad įranga yra tinkama naudoti, firma išduotų savotišką jos gimimo liudijimą ir tada ją sumontuotų”, – būdą užtikrinti saugią eksploataciją nurodo R. Nekrašas.
Apie dujas – dokumentuose
„Montuojamos dujų įrangos dalys turi būti sertifikuotos, – dabar galiojančią tvarką aiškina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė. – Tik tokią įrangą, pažymėtą Europos standartų atitikmenį reiškiančia raidele E, galima montuoti automobiliuose”.
Šia veikla besiverčiančios firmos privalo mašinos savininkui išduoti Automobilio priėmimo suskystintų dujų kuro sistemai sumontuoti ir jo perdavimo savininkui aktą.
Jame turi būti nurodytas mašinos modelis, gamybos metai, suskystintų dujų kuro sistemos gamintojas, baliono numeris, taip pat darbus atlikusios įmonės duomenys. Be šio akto automobilis su dujine įranga nepraeis privalomos transporto priemonių techninės apžiūros.
Be to, vairuotojui įrangos montuotojai turi išduoti ir pažymą apie periodinę apžiūrą – ši turi būti atliekama įrangą sumontavusiame servise ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus.
Deja, anot R. Nekrašo, tokias pažymas vairuotojai dažniausiai išmeta. „Atsitikus kokiai nors nelaimei, tampa sunku nustatyti atsakingą už dujų įrangos montavimą firmą ar automobilio patikrą atlikusį pareigūną”, – sako jis.
Todėl dabar siūloma įpareigoti valstybinės techninės apžiūros įmones saugoti jiems pateikiamas pažymas apie suskystintų dujų kuro sistemos patikrinimą ir pripažinimą tinkama naudoti automobiliuose. Tai leistų kontroliuojančioms institucijoms pasirinktinai arba kilus abejonei patikrinti dujų įrangos techninės būklės įvertinimo pagrįstumą.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidento Vytauto Sendžiko nuomone, įrangos patikimumo bei montavimo kokybės tikrinimas galėtų būti patikėtas techninės priežiūros centrams, o patikros dokumentai turi būti apsaugoti specialiomis apsaugos priemonėmis.
Taip pat siūloma, kad privalomai automobilio registracijos dokumentuose būtų pažymėta, kad jis gali būti varomas ir dujomis, bei padidinti savininkų atsakomybę už šio įrašo teisingumą. Jei sustabdžius automobilį išaiškėja, kad jis varomas dujomis, o registracijos dokumentuose nėra įrašo apie tai, – taikyti administracinę atsakomybę.
Gresia mirtis
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 115 firmų, turinčių leidimus automobiliuose montuoti dujų įrangą. R. Nekrašo duomenimis, antra tiek garažų ir meistrų įrangą, dažniausiai nesertifikuotą, montuoja nelegaliai.
„Šių nelegalų veikla gresia mirtimi ir vairuotojams, ir aplinkiniams. Jie nenaudoja vadinamųjų europinių multivožtuvų bei apsaugos vožtuvų. Be to, balioną mašinoje jie tvirtina pirmomis po ranka pasitaikiusiomis medžiagomis, todėl kyla pavojus, kad balionas išlėks iš vietos, dujos nutekės ir įvyks sprogimas”, – teigia R. Nekrašas.
Anot jo, be leidimo dirbantys meistrai dažniausiai neturi ir būtinos diagnostikos įrangos: „Neatliekama mašinos elektros dalies bei maitinimo sistemos patikra. Sumontuoja jie tą įrangą, o paskui bėga į šoną, kad nesusprogtų kartu su savo „kūriniu”.
Be to, įrangą sumontavę nelegalūs meistrai nesureguliuoja variklio pagal kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose, nes tam taip pat neturi reikalingų prietaisų.
Deja, nepaisant pavojų, Lietuvos vairuotojai renkasi ir nesertifikuotą įrangą, ir nelegalius servisus. Tai paaiškinama kainų skirtumais – tos pačios kartos nauja įranga kainuoja maždaug du kartus brangiau už seną, o jos montavimas legaliame servise – apie pusantro karto daugiau už darbą savo veiklos neafišuojančių savamokslių meistrų garažuose.
Tomas Gukauskas