Netikėti sprendimai perpus padalytam prieškarinės statybos butui
Maždaug pusšimčio kvadratinių metrų ploto butas išties tėra pusė buto prieškariu statytame name prestižiniame Kauno rajone. Tokioje erdvėje, kai net didžiulis balkonas yra perskirtas pusiau mūro sienele, nelengva įrengti jaukų būstą. Juolab kad šviesą užstoja didžiulės, beveik virš namo stogo savo šakas tiesiančios akacijos ir kiti seni medžiai.
Du kambariai – trys koridoriai
Iš laiptinės patenkame į gana erdvų koridorių, už jo – dar į vieną, susiliejantį su virtuvės erdve. Tiesiai prieš duris – suolelis, kairėje – atvira kabykla drabužiams, po ja sustatyti batai.
Šiek tiek tolėliau, einant kambarių link – prie sienos priremta pusė apvalaus stalo, o kita jo puselė įsitaisiusi jau virtuvės zonoje. Čia ir prasideda neįprasti spalvų deriniai. Koridoriaus erdvė yra gana nuosaikių atspalvių, jei neskaitysime ryškiai žaliai nudažytų durų.
Virtuvėje ant intensyvaus atspalvio rožinės sienos išdėstytos tamsaus medžio lentynos, o kitoje sienoje, durų nišoje, įrengta atvira salotinės spalvos indauja. „Geram kulinarui, daug laiko leidžiančiam virtuvėje, vietos nepakaktų, pritrūktų ir spintelių, tačiau man užtenka”, – šypsosi meniškos profesijos šeimininkė.
Vietos daiktams nėra labai daug, tad dalis jų slepiasi krepšiuose ar prie sienos pritvirtintose kišenėse. Iš virtuvės galima išeiti į didelį balkoną po akacijos šakomis. Ten tyrame ore galima ir pietauti, kai nelyja ar nuo akacijų nebyra žiedai.
Žengę keletą žingsnių, vėl patenkame į koridorių.
Rožiniai apvadai
Šiame koridoriuje – durys į du kambarius. Jos dažytos salotine spalva, o jų apvadai – rožine. Kamputyje tupi žalias plastikinis meškutis. Tai tarsi užuomina, nes kambariuose, ir dukros, ir mamos, išvysime nemenką jų kompaniją.
Mergaitės kambarys išdažytas ryškia apelsino spalva, kuri keistu būdu dera su kitomis gan ryškiomis detalėmis. „Leidžiu dukrai savo kambaryje daryti viską, ką ji nori. O ji – kūrybinga mergaitė, įdomiai piešia, jos spalvų deriniais stebisi net suaugusieji. Matyt, ne veltui norėjau, kad ji augtų ne šaltoje ir sterilioje aplinkoje, o tarp sodrių spalvų”, – šypsosi mama.
Jos pačios kambarys atrodo tarsi svetainė. Kiekvieną vakarą kantriai išlankstoma, o kiekvieną rytą sudedama odinė sofa. Kaskart į kitą kambario pusę tenka patraukti ir gana masyvų stalelį. Langai – dviejose kambario sienose, o jo erdvė stipriai prasiplečia dėl šalia esančio balkono. Ten – antroji mini svetainė, kurioje daug jūros nugludintų akmenų (jie yra akivaizdi šeimininkės silpnybė), o kamputyje auga tikrų tikriausia pušis. Viena kambario siena yra ryškios ciklamenų spalvos. Toks pat yra ir didelis odinis fotelis.
Intriguojanti gausa
„Esu mačiusi tą butą dar seniau, jis atrodė labai niūrus ir ankštas. Vėliau jį įsigijo mano draugai ir išdažė sienas tokiomis neįprastomis ir ryškiomis spalvomis, kad abejojau, ar tarp tokių bus jauku gyventi. Tačiau svečiuojantis ryškiai salotinė ir kelių atspalvių rožinė spalva neerzino ir nutariau neskubėti jų keisti. Dabar taip įpratau, kad nebeįsivaizduoju, jog galėtų būti kitaip”, – prisimena dabartinė dviejų kambarių buto savininkė.
Ankstesnieji jos namai Šilainiuose buvo daug erdvesni, o interjero spalvos – šviesios. Tačiau moteris sako svajojusi sugrįžti į tą rajoną, kuriame užaugo, todėl nesunkiai susitaikė su mintimi, kad į ankštą butą netiko beveik jokie ankstesnieji baldai.
Šiame būste spalvos ir baldai – dar ne viskas. Daugybė kitokių daiktų ir interjero detalių susilieja į nepakartojamą derinį, kuriame visa ta sodri gausa neerzina, o intriguoja. Stalinė lempa kremo spalvos gaubtu stovi ant grindų, greta tos pačios spalvos kilimo, o ant jos viršaus užmesta šilkinė ciklameno spalvos skarelė. Neverta klausti, kodėl? „Intuityviai. Taip dėlioju visus daiktus. Kai nusibosta, pakeičiu. Kartais pačiai pasirodo, kad daiktų yra per daug. Išnešu ar suslepiu, o po kurio laiko pajuntu, kad kažko stinga”, – gūžteli pečiais šeimininkė.
Daiva Valevičienė