Lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvoje avaringumas kelis kartus didesnis, o eismo įvykiai sunkesni negu kitose ES šalyse.
Mūsų vairuotojai europiečius lenkia ne tik autoįvykių gausa, nulemta girtavimo, apkvaitimo nuo įvairių stimuliatorių, narkotinių medžiagų, bet ir metai po metų vis labiau prastėjančia vairuotojų sveikata, kuri, be jokios abejonės, prisideda prie bendros vairavimo kultūros.
Ima viršų
,,Vairuojančių asmenų sveikata prastėja kiekvienais metais”, – sako Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro profilaktinio skyriaus vedėja Audronė Renkauskienė. Medikės teigimu, žmonės patiria stresą dėl įvairiausių priežasčių, tačiau viena opiausiųjų – nedarbas. ,,Todėl nereikia stebėtis, kad ir pas mus ateinantys žmonės pikti ir nervingi”, – sakė A. Renkauskienė.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro terapinio skyriaus vedėja Lilija Jokubauskienė automobilio vairavimą apibūdina kaip įtemptą, sunkų ir pavojingą darbą. Pasak medikės, ,,vairuotojas – žmogus, valdantis gatvėje didžiulę jėgą, todėl prie automobilio vairo turėtų sėstis tik gerai besijaučiantis ir pailsėjęs”.
L. Jokubauskienė minėjo, kad prie mašinos vairo nepageidautini asmenys, sergantys psichinėmis ligomis, epilepsija, cukralige. Pavojinga vairuoti po infarkto, širdies operacijų, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, išgėrus raminamųjų vaistų. Paskutiniaisiais metais ima viršų girtaujantys vairuotojai. Anot medikės, tokie ir žūsta dažniausiai. Vien 2003 m. neblaivūs vairuotojai padarė 651 eismo įvykį. Europoje beveik kas penktą avariją sukelia neblaivūs vairuotojai.
Alkoholio paveikti vairuotojai, palyginti su kitais vairuotojais, labiau rizikuoja patirti traumą eismo įvykio metu. Tokia rizika didėja dar ir todėl, kad neblaivūs vairuotojai dažniausiai nesinaudoja saugos diržais, važinėja tamsiu paros metu, viršija nustatytą saugų greitį.
Rusų mokslininkų duomenimis, eismo įvykio tikimybė padidėja, jei prie vairo sėdi jaunas, nepatyręs vairuotojas. 16-17 metų jaunuoliui alkoholis eismo įvykio tikimybę padidina 165 kartus, o 30-34 metų vyrui – 17 kartų, palyginti su blaiviu tokio paties amžiaus vairuotoju.
Slapukautojai utopistai
,,Klaipėda” teiravosi, ar yra pasitaikę atvejų, kad vairuotojai, tikrindamiesi sveikatą, sąmoningai bandytų nuslėpti sveikatos trūkumus. Terapinio skyriaus vedėja L.Jokubauskienė liūdnai šypteli: ,,Kad tai būtų tik vienas kitas atvejis, deja, mūsų žmonės nėra atsakingi už save – užuot gydęsi, jie bando nuslėpti ligas, kuriomis serga. Jei tik vairuotojui naudinga, tai ir slepia. Atėję į mūsų kabinetą, visi tampa sveiki. L.Jokubauskienės teigimu, sąmoningas vairuotojas prie vairo Lietuvoje – vis dar nepasiekiama utopija. ,,Mūsų vairuotojai stokoja sąmoningumo. Kitose šalyse jie atsakingesni, kad ir Amerikoje. Ten devyniasdešimtmetė senutė jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir už aplinkinius”, – savo patirtimi dalijosi medikė.
Vienintelė išeitis šioje situacijoje būtų medikų žinioje esami duomenys apie vairuotojų sveikatos būklę. ,,Jei tik turėtume sveikatos registrą, apie savo ligonius žinotume viską”, – sakė L. Jokubauskienė.
Su sukčiauti bandančiais vairuotojais ne kartą teko aiškintis ir gydytojai A. Renkauskienei. Medikė pasakojo, kad žmonės, žinodami savo sveikatos minusus, bando gudrauti, o atskirti tiesą nuo melo ne visada pavyksta. ,,Buvo atvejis, kai žmogus neprisipažino nešiojantis linzes. Atnešė pažymą, kad mato gerai, o vėliau paaiškėjo, kad melavo. Ši problema aktualesnė mergaitėms, nes jos nenori nešioti akinių. Sunku dirbti su nesąžiningais žmonėmis”, – atviravo A. Renkauskienė.
Skaičiuoja pinigėlius
Asmenys, siekiantys gauti vairuotojo pažymėjimą, turėtų pradėti nuo sveikatos tikrinimosi Pirminės sveikatos priežiūros profilaktikos centruose. Tokie centrai šiuo metu Klaipėdoje yra trys. Praėjus medicininę komisiją, nustatoma, ar vairuotojo sveikatos būklė tinkama atitinkamos kategorijos transporto priemonei vairuoti. Tikrinama vairuotojų rega, klausa, būtinos neurologo bei psichiatro išvados.
Gydytojos A. Renkauskienės teigimu, vairuotojo kelias šiandien gerokai sutrumpėjęs, nes duomenys iš minėtų įstaigų dabar gaunami faksu. ,,Seniau siųsdavome juos į Psichiatrijos ir pirminės psichikos centrą iš ten – į priklausomybės ligų centrą. Dėl to išgirsdavome daug nusiskundimų. Žmonės gaišdavo savo laiką, o juk pinigėliai tai nesimėto. Net ir maršrutiniu autobusiuku važiuojant pirmyn atgal jau trys litai”. Medikė sakė, jog žmonės patenkinti esama padėtimi: nebereikia laukti bendroje eilėje, taupomas ne tik jų laikas, bet ir pinigai.
Kristina Kanišauskaitė
tai reiskia kad Lietuvoje liko vien girtokliai, visi kiti isvaziavo i uzsieni 🙂