Mokantis europietiškai tvarkyti atliekas, neprošal pasižvalgyti po kitus kraštus, kur jau ne vieną dešimtmetį veikia gerai organizuota atliekų tvarkymo sistema.
Pasisemti patirties į Suomiją neseniai keliavo Klaipėdos apskrities savivaldybių bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai. Klaipėdos regione kuriama nauja, europietiškus reikalavimus atitinkanti atliekų tvarkymo sistema, todėl kelionė buvo visapusiškai naudinga. Beje, klaipėdiečiai pastebėjo, jog ir suomiai turėtų ko iš lietuvių pasimokyti, saugant aplinką nuo taršos.
Atliekų tvarkytojams – veiksmų laisvė
Suomijoje klaipėdiečiams teko susipažinti su trijų regionų atliekų tvarkymo sistemomis, apžiūrėti veikiančius ir naujai statomus sąvartynus, atliekų rūšiavimo aikšteles, atliekų tvarkymo bei perdirbimo įmones ir kt.
– Įdomu tai, jog trys regioninės sistemos atliekų tvarkymą administruoja skirtingai. Pagrindinis skirtumas tarp atliekų tvarkymo Suomijoje ir Lietuvoje – įstatymu suteikta laisvė municipalinei atliekų tvarkymo įmonei pasirinkti paslaugų teikėjus, neribojant šios laisvės viešaisiais pirkimais ar konkurencijos įstatymu, kaip yra pas mus,- pasakojo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Šarūnas Reikalas. – Pavyzdžiui, Helsinkio savivaldybėje kelioms dešimtims atliekų vežėjų skelbiamas konkursas penkerių metų laikotarpiui tam tikrose teritorijose. Tad kasmet vyksta po kelis konkursus, o konfliktų tarp vežėjų išvengiama laikinai stambinant aptarnaujamas teritorijas. Kituose miestuose tvarka dar liberalesnė – gyventojai patys gali pasirinkti atliekų vežėją, svarbu tik tai, kad buitinės atliekos keliautų į regioninį sąvartyną. Atliekų tvarkymo įmonės, organizuojančios visą sistemą regione, moka nemenkus ekologinius mokesčius į biudžetą.
Sąvartynai – gamtos prieglobstyje
Galybe ežerų ir tankiais miškais galinti didžiuotis Suomija sugeba apsaugoti unikalią gamtą nuo taršos – pakelėse šiukšlių čia nepamatysi. Aplinkos neteršia nei miškuose ar įspūdingo kraštovaizdžio fone įrengti sąvartynai. Tai užtikrina juose įdiegtos modernios atliekų tvarkymo technologijos. „Teko lankytis viename iš Suomijos sąvartynų, šalia kurio dabar statomas naujas didžiulis atliekų tvarkymo kompleksas. Senajame sąvartyne susikaupiančios dujos panaudojamos šalia esančiam miesteliui apšildyti,- įspūdžiais dalijosi KRATC direktorius Šarūnas Reikalas. – Šiame sąvartyne išvalomas ir užterštas gruntas – šia paslauga, kuri pas mus dar sąvartynuose neteikiama, aktyviai naudojasi įmonės. Sąvartyne susikaupiantis filtratas išvalomas tokiu pat būdu, koks prieš trejus metus buvo įdiegtas Klaipėdos miesto sąvartyne – per membranines plėveles filtratas išvalomas iki skaidraus vandens, kuris nuteka į paviršinius vandens telkinius. Suomijos sąvartynuose taip pat vykdoma griežta filtrato kontrolė, aplinkos priežiūra, visos atvežamos atliekos pasveriamos ir apskaitomos – visa tai dar prieš trejus metus yra įdiegta ir Klaipėdos savivaldybės sąvartyne, esančiame Glaudėnų kaime”.
Ruošiasi deginti šiukšles
Suomiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be atliekų perkrovimo ar rūšiavimo aikštelių, įrengtų pačiuose miestuose. Tiek gyventojai, tiek įmonės aktyviai jomis naudojasi.
Atliekos tvarkomos švariai, civilizuotai. Klaipėdiečių delegacijai teko įsitikinti, kad tenykščiai gyventojai nuolat atveža į aikšteles spalvotųjų metalų, stiklo, plastmasės ir kitų atliekų, kurios iš jų priimamos nemokamai. Pasak KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, Suomijoje populiarios kilnojamos atliekų surinkimo aikštelės – konteinerių rinkinys po stogeliu, kuris, esant reikalui, pervežamas vis į kitą vietą gyventojų patogumui. Šioje šalyje itin gerai organizuotas antrinių žaliavų perdirbimas ir vis mažiau perdirbimui netinkamų šiukšlių patenka į sąvartynus. Todėl suomiai rengiasi pereiti prie pažangesnių technologijų – atliekų deginimo.
Klaipėdiečiams prie Helsinkio teko matyti tam tikslui statomą pelenų sąvartyną.
Antanas Gedmintas