Praėjusią savaitę „Lietuvos žinios” (balandžio 28 d. Nr.96) rašė, kad Studijų kokybės vertinimo centras gavo Rusijos švietimo ir mokslo federalinės tarnybos direktoriaus pavaduotojo pasirašytą raštą, kuriame patvirtinama, kad Viktoras Uspaskichas 1993 metais Maskvos G.V.Plechanovo akademijoje baigė neakivaizdinį kursą. Tačiau neatsakytų klausimų dėl Darbo partijos lyderio išsilavinimo vis tiek liko.
Niekada nerašiau apie Viktoro Uspaskicho universitetus, nors pirmąsias žinias apie juos gavau dar tada, kai tos žinios niekam nerūpėjo. Gal net pačiam Uspaskichui. Todėl nebuvo reikalo rašyti. Tiesą sakant, nėra jo ir dabar. Didelis čia skirtumas – turi Uspaskichas tą diplomą ar ne. Turi Uspaskichas galvą ar ne – štai čia esminis klausimas. Bet visai beprasmis. Atsakymą į jį žino visi: TAIP.
Man gaila prokurorų
Tai kodėl staiga įsijungiau į Uspaskicho diplomo paieškų „aukso karštligę”? Todėl, kad man gaila.
Gaila ne Lietuvos. Ir ne Darbo partijos. Jų gailėtis negalima. Pačios kaltos ir pačios turi atsikvošėti nuo Uspaskicho kerų. Niekas kitas už jas „atkvošėti” negali. Mes, žurnalistai, galime tik kažkiek nukreipti, suorientuoti, duoti kompasą. Bet atsikvošėti joms teks pačioms.
Man gaila ne mūsų pinigėlių, už kuriuos Lietuvos prokurorai važinėja į Maskvą ar susirašinėja su ja šiuo visiškai kvailu klausimu. Man gaila pačių prokurorų. Kad turi šitaip žemintis. Argi jau Lietuvoje prokurorams neliko ką veikti? Ir apskritai ar ne per dažnai politikai teisėsaugą apkrauna savo privačiomis kvailystėmis?
Kurių Uspaskicho diplomų ieškosime?
Kai televizijos žurnalistai iškilią Darbo partijos veikėją (visos darbininkiškos partijos turėdavo itin iškilių veikėjų – moterų) Loretą Graužinienę paklausė apie Uspaskicho meilužę, ji paprašė patikslinti: „Apie kurią?”
Kviesdamas skaitytojus drauge leistis į Uspaskicho paslaptingojo diplomo paieškas, irgi norėčiau patikslinti: „Tai kurio diplomo ieškosime?”
Duomenys, kuriuos sukaupiau, leidžia manyti, kad diplomų (tarp jų ir aukštojo mokslo) jis turi pakankamai daug. Kaip moterų (čia jau kitų žurnalistų sukaupti duomenys, bet kažkiek jų turiu ir aš).
Gal susitarkime, kad pradžiai paieškokime to diplomo, kurio ieško prokurorai…
Kaip vadinama garsioji akademija?
Kandidato į 2000-2004 metų kadencijos Seimo narius Viktoro Uspaskicho anketoje parašyta:
„Dirbdamas neakivaizdiniu būdu studijavo MASKVOS PLECHANOVO LIAUDIES ŪKIO INSTITUTE (nepakeičiamojo Darbo partijos vadovo, eksministro ir šiaip įspūdingo žmogaus baigtų aukštųjų mokyklų pavadinimus sąmoningai rašysiu didžiosiomis raidėmis, kad skaitytojas lengviau orientuotųsi jo išsilavinimų klystkeliuose – aut.), kurį 1993 m. baigė ir įgijo ekonomisto specialybę”.
Kandidato į 2004-2008 metų kadencijos Seimo narius Viktoro Uspaskicho anketoje parašyta: „Dirbdamas neakivaizdiniu būdu studijavo MASKVOS PLECHANOVO LIAUDIES ŪKIO AKADEMIJOJE (Rusija), kurią 1993 m. baigė ir įgijo ekonomisto specialybę”.
Tai ką vis dėlto baigė Uspaskichas – institutą ar akademiją?
MASKVOS PLECHANOVO LIAUDIES ŪKIO AKADEMIJOS kandidatas į 2004-2008 m. kadencijos Seimo narius Viktoras Uspaskichas niekada nebaigė ir niekada joje nesimokė. Tokios aukštosios mokyklos Tarybų Sąjungoje niekada nebuvo.
MASKVOS PLECHANOVO LIAUDIES ŪKIO INSTITUTE kandidatas į 2000-2004 m. kadencijos Seimo narius Viktoro Uspaskichas mokytis galėjo, bet jį baigti 1993 metais – niekaip. Tokio instituto 1993 metais Tarybų Sąjungoje jau nebuvo.
O buvo taip: 1991 m. rugpjūčio vidury MASKVOS G.V.PLECHANOVO LIAUDIES ŪKIO INSTITUTAS tapo G.V.PLECHANOVO RUSIJOS EKONOMIKOS AKADEMIJA. Tokia akademija Maskvoje veikia iki šiol, tačiau nei 2000-2004 m., nei 2004-2008 m. kadencijų Uspaskichas tokios aukštosios mokyklos savo dokumentuose apskritai nenurodo.
Kodėl toks išmintingas žmogus, kaip Viktoras Uspaskichas, 2000 ir 2004 metais pildydamas kandidato į Seimo narius anketas, nepasižiūrėjo į savo diplomą?
Būčiau linkęs manyti, kad pildydamas anketas jis diplomo dar neturėjo. Matyt, diplomas buvo dar tik pažadėtas ir, tarkime, kokie nors, būsimieji Viktoro partiečiai, pavyzdžiui, Antanas Bosas ar Jonas Jagminas, tokio brangaus suvenyro jam dar nebuvo parvežę iš Maskvos. Ar iš kokio nors kito linksmo miesto, kuriame nesunkiai gali rasti tinkamą diplomą.
Kamasutros akademija
Žurnalisto keliai kažkada mane nuvedė į Kėdainius. Kol kas nesakysiu, kada – nenoriu gadinti dramaturgijos… Tik pasakysiu, kad važiavau pas Viktorą Uspaskichą. Jaudinausi – pirmąkart gyvenime iš arti pamatysiu „gyvą” milijonierių.
Aprodė visą savo „Vikondą” – cechus, sandėlius, prabangias parduotuves. Toks malonus, kalbus, įtaigus, jautrus, tik piktų priešų labai skriaudžiamas. Puikus šeimininkas, įdomus žmogus. Kad milijonierius prisiminiau tik tuomet, kad padavėja atnešė blynelių su ikrais.
Daug kalbėjome. Apie visą jo gyvenimą. Ir kaip galėjau nepaklausti apie jo mokslus…
– Žinoma, aukštasis, – nerausdamas atsakė Viktoras ir truktelėjo nosimi, tarsi iš jos kažkas taikytųsi nulašėti ant blynelio. Ar ant ikro. Gal žmogui sloga, pagalvojau tuomet, tačiau arčiau pažinęs jį pastebėjau, kad tokius inteligentiškus triukus nosimi jis daro tuomet, kai kalbant paliečiamas jam nemalonus klausimas. Šią jo nosies savybę pastebiu iki šiol. Tik dabar į akis dar krenta konvulsiniai veido trūkčiojimai. Irgi kai tema nemaloni. Bet tuomet Kėdainiuose aš visai nenujaučiau, kad mokslo tema jam gali būti nemaloni ir aš toliau kibau į ją.
– O ką jūs baigėte?
– AUKŠČIAUSIĄ SUVIRINTOJŲ MOKYKLĄ, – vėl truktelėjo nosimi Viktoras ir pridūrė, – Sąjungoje dvi tokios buvo: Voroneže ir Ufoje. Vienintelės dvi. Ir į jas papulti buvo labai sunku. Tai aš baigiau tą, kur Ufoje.
Toks atsakymas, švelniai tariant, man pasirodė keistokas. Iki šiol aukščiausios suvirintojų mokyklos, kurias žinojau, buvo proftechninės. Tad kibau į jo universitetus toliau, tarsi nujausdamas, kad kada nors ta informacija gali praversti:
– O kaip ta aukštoji suvirintojų mokykla oficialiai vadinosi?
– Vysšaja škola svarščikov (Aukštoji suvirintojų mokykla – F.K.), – ir vėl truktelėjęs nosimi patikslino, – elektrosvarščikov (suvirintojų elektra – F.K.)
Paskui oficialų pavadinimą jis dar kartą patikslino, tačiau tas patikslinimas man buvo toks sudėtingas, kad aš net užsirašiau: „Elektrosvarščikov potoločnikov v liubych položenijach”…
Dabar pabandykime užrašyti visą Viktoro aukštosios mokyklos pavadinimą: VYSŠAJA ŠKOLA
ELEKTROSVARŠČIKOV POTOLOČNIKOV V LIUBYCH POLOŽENIJACH.
Dovanokite, išversti į lietuvių kalbą, matyt, man nepavyks. Na, kažkas susiję su lubomis ir visomis pozomis… Pamenu tuo metu pagalvojau: ką čia turi bendra su suvirinimu – kažkokia Kamasutros akademija… Dabar, kai jau visi žinome apie mūsų herojaus meilės nuotykius, manau, toks pono Viktoro diplomas, ko gero, vienintelis, mūsų nenustebintų. Tik tuomet aš dar nieko apie jo polinkius nebuvo girdėjęs ir matęs, laikiau jį rimtu šeimos žmogumi. Bet jo aukštosios suvirintojų mokyklos pavadinimas mane gerokai prajuokino.
Sugrįžęs į Vilnių puoliau į bibliotekas, perverčiau visas enciklopedijas – nei Ufoje, nei Voroneže aukštųjų suvirintojų mokyklų neaptikau. Juolab neaptikau tokių, kuriose mokoma dirbti visomis pozomis. Ir dar ant lubų…
O dabar pasakysiu tai, kas man regis, šioje istorijoje yra svarbiausia: Kėdainiuose su Uspaskichu apie jo mokslus kalbėjomės 1997 m. rugpjūčio 18 d!
TAI REIŠKIA, KAD 1997 M. RUGPJŪČIO 18 D. VIKTORAS USPASKICHAS DAR NEŽINOJO, KAD 1993-IAISIAIS JIS BAIGĖ G.V.PLECHANOVO AKADADEMIJĄ AR INSTITUTĄ!
Po paskutiniojo cirko Darbo partijos suvažiavime, kai Viktoras iš partijos lyderio posto buvo išėjęs pasivaikščioti, o paskui sugrįžęs viešai pagrasino būsiąs griežtesnis savo partiečiams, teko nugirsti gandų, esą jis būsiąs negailestingas ir tiems, kurie jį kaltina dėl jo diplomo. Užbėgdamas įvykiams už akių sakau: „Viktorai, tu nekaltas – kalta Lietuva…”