Jei jūs įžvelgiate pavojų savo ir visos žmonijos egzistavimui kiekviename žingsnyje, vieną „potencialią” grėsmę galite išbraukti iš savo galimų mirties priežasčių sąrašo – mirtinus spindulius iš sprogusios žvaigždės.
Šaltinis – juodosios skylės
Naujas tyrimas parodė, kad gama spindulių pliūpsnis mūsų galaktikoje, kuris galėtų sunaikinti gyvybę Žemėje, praktiškai yra lygus nuliui.
Gama spindulių pliūpsniai, arba GSP, yra koncentruoti gama radiacijos spinduliai, išspinduliuoti juodųjų skylių polių. Kitas GSP atsiradimo būdas – negyvų neutroninių žvaigždžių susidūrimas tarpusavyje arba su juodąja skyle.
Manyta, jeigu GSP prasiveržtų netoli mūsų Saulės sistemos ir vienas iš spindulių pataikytų į Žemę, tai sukeltų masinį visų gyvybės formų išnykimą.
Egzistuoja keletą sekundžių
Tačiau nauji tyrimai parodė, kad GSP linkę atsirasti mažose, nedaug metalų turinčiose galaktikose. Tuo tarpu mūsų Paukščių Take GSP atsiradimo tikimybė yra mažesnė nei 0,15 procento.
Pasak Kšyštofo Staneko iš Ohajo universiteto, daugelis žmonių svarstė, ar GSP negalėjo būti atsakingi už masinius gyvūnų rūšių išnykimus ankstyvojoje Žemės istorijoje. Naujasis tyrimas tokią hipotezę paneigia.
GSP gali egzistuoti nuo kelių milisekundžių iki keleto minučių ir yra tarp pačių ryškiausių, o kartu ir pačių mirtiniausių fenomenų visatoje.
Išvalo planetas nuo gyvybės
Šie spinduliai yra tokie galingi, kad kai kurie mokslininkai mano, jog jie galėtų paaiškinti vadinamąjį Fermio paradoksą: jeigu visata knibždėte knibžda išsivysčiusiomis kitomis civilizacijomis, kaip siūlo kai kurios teorijos, kodėl mes niekuomet neaptinkame jų pėdsakų? Vienas atsakymas būtų GSP, kurie paverčia galaktikas milžiniškomis mėsmalėmis, sterilizuojančiomis planetas nuo gyvybės formų, joms dar neišsivysčius iki pajėgių įveikti kosminius atstumus. Kai kurie mokslininkai mano, kad tokie įvykiai galėjo nutikti ir mūsų galaktikoje.
Praėjusiais metais NASA mokslininkai ir žmonės iš Kanzaso universiteto iškėlė hipotezę, kad būtent GSP galėjo pradėti Ordoviko Siluro išnykimą prieš 450 milijonų metų, vieną iš pačių baisiausių mūsų planetos gyvūnijos ir augalijos išnykimų per visą istoriją.
Kompiuteriai apskaičiavo, kad, GSP apšvitinus Žemę bent dešimt sekundžių, ši prarastų maždaug pusę apsauginio atmosferos ozono sluoksnio, o pati Žemės atmosfera būtų padengta storu rudu azoto dioksido smogu, nuodingu oro teršalu.
Prireiktų penkerių metų
Kompiuterinis modelis numato, kad atmosferai atsinaujinti prireiktų mažiausiai penkerių metų, per kuriuos ultravioletiniai Saulės spinduliai išnaikintų mikroorganizmus ir suardytų maisto grandines Žemėje.
Tačiau K.Stanekas su savo kolegomis išsiaiškino, kad GSP linkę atsirasti mažose, deformuotose galaktikose, kuriose itin mažai elementų, sunkesnių už vandenilį ir helį.
Tuo tarpu mūsiškis Paukščių Takas gausus sunkiųjų elementų. Todėl čia GSP apraiškos yra mažai tikėtinos.
Tyrė keturias galaktikas
Manoma, kad žvaigždės, turinčios mažai metalų, yra mažiau linkusios prarasti masę degimo metu, todėl yra masyvesnės ir žūdamos sukasi greičiau. Kuo masyvesnė žvaigždė, tuo daugiau šansų, kad ji taps juodąja skyle – numanomu GSP šaltiniu. Greitas sukimasis, kaip manoma, yra esminis GSP variklis.
Tyrimo metu buvo nagrinėjamos keturios galaktikos, kuriose užfiksuoti GSP. Viena iš keturių, turinti daugiausiai sunkiųjų elementų – metalų, kartu labiausiai panaši į mūsiškę, pasižymėjo tik 0,15 procento tikimybe, kad joje gali atsirasti GSP.
Mūsų galaktikoje metalų kiekis yra dukart didesnis nei minėtoje galaktikoje, todėl čia GSP atsiradimo šansas yra dar mažesnis. Negana to, K.Stanekas teigia, kad GSP vargu ar gali apšvitinti Žemę. Tai mažai tikėtina ir bet kuriai kitai planetai, kurioje gali susiformuoti gyvybė.
Menką galimybę vertėtų palikti
Planetoms susiformuoti reikia metalų, todėl mažai jų turinčioje galaktikoje yra daugiau šansų susiformuoti GSP: bus mažiau planetų, o kartu ir mažiau tokių, kuriose galėtų atsirasti gyvybė.
Pasak mokslininko Vuzlio, nors GSP atsiradimo mūsų galaktikoje šansai ir menki, jų nereikėtų neįvertinti ir tokios galimybės atmesti.
Galbūt esama ir kitų faktų, apie kuriuos mes iki šiol nieko nenutuokiame.