Sentimentų vyresnio amžiaus klaipėdiečiams keliantis beveik nugriautas senasis malūnas Tilžės gatvėje turėtų išlikti kaip istorinis naujo gyvenamojo kvartalo akcentas.
Investuotojų teigimu, gautas leidimas malūną nugriauti visiškai, nes jis neturįs jokios kultūrinės istorinės vertės, tačiau su pastaruoju teiginiu istorikai nenorėtų visiškai sutikti.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio laikinai einančio vedėjo pareigas Laisvūno Kavaliausko teigimu, visi leidimai griauti malūną formaliai buvo gauti, nes jis nebuvo kultūros vertybė.
Tiesa, pasak L. Kavaliausko, maždaug prieš porą savaičių, kai sovietiniai malūno priklausiniai buvo pradėti griauti, ir, matydami, jog technika artėja prie malūno, klaipėdiečiai išreiškė susirūpinimą, buvo pasikalbėta su jo savininkais. Apie jų planus dėl senojo malūno, pasak L. Kavaliausko, kalbėta ir vakar, kai buvo likusi tik malūno dalis.
„Įvertinęs visą medžiagą bijau, kad sustabdyti griovimą mes neturime argumentų. Viskas priklausys nuo geros valios. Savininkai pažadėjo, kad to, kas liko – dviejų-trijų aukštų autentiškos sienos – negriaus, o integruos į žadamą statyti kvartalą”, – sakė L. Kavaliauskas.
Tai patikino ir projektą administruojančios nekilnojamojo turto agentūros „Aidila” vadovas Algimantas Bružas. Jo teigimu, valant teritoriją, kurioje stovi malūnas, planuota nugriauti sovietmečiu statytus jo priklausinius. Iš paties malūno numatyta palikti tiek, kiek tai fiziškai įmanoma, kad senas pastatas negriūtų ir nekeltų grėsmės.
Pasak A. Bružo, atlikus techninę ekspertizę paaiškėjo, jog malūnas yra avarinės būklės, ir jį reikėjo demontuoti, kad neįvyktų nelaimė. Pastatas buvęs pažeistas, kai jo buvusi savininkė bendrovė „Kretingos grūdai” demontavo ir išsivežė įrenginius.
„Architektas Vytautas Šliogeris yra sakęs, kad šis pastatas nėra ypatingas, nes jis buvo statytas ne kaip malūnas, o kaip sandėlis. Be to, sovietmečiu jis buvo pakeistas. Nepaisant to, mes turime viziją iš jo padaryti kvartalo simbolį – įkomponuosime į bendrą architektūrą. Pagal verslo logiką norime pastatyti ne eilinį pilką, o patrauklų kvartalą su istoriniu akcentu”, – sakė A. Bružas.
Malūnas, kuriame naudota garo technika, buvo baigtas statyti 1910 metais. Pasak istoriko Dainiaus Elerto, karo metu jis nukentėjo nestipriai, ir vėliau sėkmingai veikė.
Anot jo, griaunant malūną kai kurios moterys netgi verkė, vadinasi, žmonėms jis kažką reiškė. Sentimentų kyla dėl to, kad nemažai vyresniosios kartos klaipėdiečių ten dirbo.
„Žinoma, kad gyvenimas sukosi apie jį. Grūdai ir duona – tai ypač svarbu buvo po karo”, – sakė istorikas.
Be to, Klaipėdoje buvo išlikę tik du malūnai, o dabar lieka vienas. Anot D. Elerto, tokio tipo technikos paminklų yra išlikę labai mažai, beveik nieko.
Istorikui taip pat kelia įtarimų ekspertizės objektyvumas. Anot jo, projektavimo darbų dokumentuose galima pamatyti tas pačias pavardes, kurios atliko ekspertizę. Be to, tarp ekspertų buvo tik architektai, ir nė vieno istoriko ar menotyrininko.
Pastato vertė, pasak D. Elerto, esą nutylima, be to, nors ir apleistas, jis nebuvęs avarinės būklės – tik priežiūros trūko.
Anot A. Bružo, ekspertizę atliko ne paprasti architektai, o kultūros vertybių paveldo ekspertai.
Būsimajame kvartale planuojama apie 15 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Čia turėtų išaugti vidutinio aukščio pastatai, o nedidelis skaičius komercinių patalpų, jei ir būtų – tik pagal perimetrinį Tilžės gatvės užstatymą. Šiuo metu laukiama žinių iš Kultūros paveldo departamento, kokiu keliu įgyvendinant projektą eiti toliau, jis kol kas yra „pakibęs”.