Vis populiarėjantys pigūs skrydžiai naikina Europos valstybių sienas labiau nei Briuselio biurokratų kalbos apie Senojo žemyno tautų vienybę.
Kai prieš ketverius metus Kurto Wilsono draugai užsiminė apie bernvakarį Vilniuje, šis britų verslininkas neatrodė labai sužavėtas. Ko jis, be pigaus alaus, galėjo daugiau tikėtis šiame niūriame buvusios Sovietų Sąjungos mieste?
Pasirodo, daug ko. Įtakingas verslo savaitraštis „Business Week” rašo, kad dabar Wilsonas yra tiesiog įsimylėjęs Vilnių – draugiškus šio miesto žmones ir nuostabų viduramžius menantį senamiestį. Jam Lietuvos sostinė tapo antraisiais namais.
Tačiau kaip britas susisiekia su Lietuva? Wilsonas su žmona iš Vilniaus į Londoną vyksta mažiausiai kartą per mėnesį, o už kelionę į abi puses sumoka apie 100 JAV dolerių (277 litus). Dėkoti reikia pigių skrydžių bendrovei „Ryanair” ar vietinei jos konkurentei „airBaltic”.
Dabar porai Vilniuje priklauso keletas apartamentų. Wilsonas, susižavėjęs pigia ir kvalifikuota vietine darbo jėga, Lietuvos sostinėje atidarė ir savo programinės įrangos įmonės padalinį. „Kai atvykau čia pirmą kartą, draugai manė, kad išprotėjau”, – sakė jis ir užsiminė, jog būtent mažų kainų skrydžiai daugeliui vakariečių atvėrė naujas erdves.
Sienos nyksta
„Ryanair”, „easyJet” ir dar apie 40 kitų pigių oro linijų bendrovių padarė tai, ko nesugebėjo išsiplėtusios Europos Sąjungos politikai, – dabar milijonai europiečių, norinčių sutvarkyti verslo reikalus ar šiaip pakeliauti, be vargo kerta Senojo žemyno valstybių sienas.
Vien pernai šios kompanijos Europoje skraidino daugiau kaip 420 mln. keleivių – 40 proc. daugiau nei prieš penkerius metus. Jos padėjo sulaužyti daug kultūrinių barjerų, pagyvinti naujų ES šalių ekonomiką, suteikė verslo plėtros galimybių. „Briuselio biurokratai apie europiečių vienybę šneka per amžius, tačiau skleidžiant šią idėją pirmauja pigių skrydžių bendrovės”, – teigė „Ryanair” vadovas Michaelas O’Leary.
Kai „Ryanair” ir Vengrijos „Wizz Air” įsitvirtino Kaune, Karmėlavos oro uostas aptarnavo maždaug 4 kartus daugiau keleivių nei 2004 metais – iš viso 80 tūkstančių.
Skrendu, nes pigu
Keliauti po Europą dabar nėra prabanga – aplink Senąjį žemyną galima apskristi mažiau nei už šimtą litų. Kai kurie europiečiai daugiau sumoka važiuodami taksi iš namų į oro uostą.
„Aplankiau tokias vietas, apie kurias anksčiau nebuvau net girdėjęs, – ten keliauti tapo pigu”, – sako britas Dave’as Mardsenas, neseniai praleidęs savaitgalį Kompostelos Santjage (Ispanija).
Londone kompiuterių reikmenis gaminantis švedas Hermanas Bynke šešerius metus buvo priverstas kentėti stresą ir mokėti didelius pinigus už keliones lėktuvu namo – į Švediją. Tačiau dabar, kai pigių skrydžių aviakompanijos pradėjo siūlyti tiesioginį reisą Londonas-Gioteborgas, Bynke du kartus per savaitę grįžta namo, pas šeimą. Už tris valandas trunkančią kelionę į abi puses švedas sumoka 235 litus.
Mažų kainų skrydžių klestėjimo pradžia laikomi 1997 metai, kai Briuselio institucijos sutarė mažiau reguliuoti aviacijos sektorių. Šiandien didžiausia pigių skrydžių kompanija Europoje laikoma airių „Ryanair”. Jos lėktuvai kyla ir leidžiasi 23 šalyse (tarp jų ir Lietuvoje). Vien pernai bendrovės pajamos siekė 2,1 mlrd. dolerių, pelnas per metus šoktelėjo 6 proc. – iki 409 mln. dolerių. Per šimtą „Boeing 373” lėktuvų turinti įmonė 2005-aisiais skraidino daugiau keleivių nei tradicine aviakompanija laikoma „British Airways”.