Aukščiausiojo Teismo ir Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius piktinasi, kad teisėjų korpuse yra daug nekvalifikuotų teisininkų, dėl kurių priimtų sprendimų buvo gėda ne vieno teismo pirmininkui
Vakar Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius su kitų teismų vadovais buvo kviestas susitikti su prezidentu Valdu Adamkumi, tačiau šį susitikimą Aukščiausiojo Teismo vadovas paprašė atidėti.
Tuo metu Aukščiausiajame Teisme jau anksčiau buvo suplanuotas susitikimas su pagrindinių teismų pirmininkais bei spaudos konferencija. „Su prezidentu nesusitikau, nes iš anksto buvo numatyti kiti renginiai. Tikiuosi, kad su juo susitiksiu dar ne kartą ir dirbsiu toliau”, – teigė Greičius.
Jis pareiškė nesulaukęs Adamkaus atsiprašymo, bet sakė esąs pasiruošęs toliau eiti atsakingas pareigas. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė vakar LŽ tvirtino, kad valstybės vadovas neketina to daryti, nes neturi dėl ko.
Greičius vengė daugiau kalbėti apie skandalą, kai Biržų teismo pirmininku buvo paskirtas prieštaringos reputacijos Valentas Margevičius. Paklaustas, kaip bus įvertintas prezidentui melavusių teisėjų poelgis, Greičius tvirtino nesiimsiąs jokių priemonių, nes nenori sulaukti priekaištų dėl kerštavimo.
Dėl trijų teisėjų kol kas neatliekamas joks tyrimas, bet Greičius mano, kad jiems ne vieta teismų sistemoje. „Kaip visuomenė gali pasitikėti tokiais teisėjais, jeigu šie meluoja prezidentui?” – jau ne kartą viešai išsakytą nuomonę pakartojęs Teismų tarybos pirmininkas mano, kad tai ne jo problema, kaip teks dirbti su šiais teisėjais.
Kaip žinoma, balandžio 6-ąją pas prezidentą apsilankę Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, šio teismo teisėjas Romanas Klišauskas, Apeliacinio teismo teisėjas Vigintas Višinskis ir teisingumo viceministras Gintaras Švedas paliudijo, kad nei per Teismų tarybos posėdį, nei vėliau raštu negavę jokios Valstybės saugumo departamento pažymos apie Margevičiaus praeitį. Tačiau Greičiaus paskelbta minėto posėdžio stenograma parodė, kad ši pažyma buvo perskaityta garsiai.
Pasak Apeliacinio teismo pirmininko Vyto Miliaus, prezidentą klaidinusių teisėjų atsakomybės bus pareikalauta per artimiausią Teismų tarybos posėdį. Dėl teisingumo viceministro Gintaro Švedo ministerija dar atlieka savo tyrimą.
Greičius kritiškai žvelgė į Teismų tarybos sprendimą kai kuriuos teisėjus skirti į atsakingas pareigas be kvalifikacinių egzaminų. „Buvo padaryta absurdiškų klaidų, manau, sąžiningai dirbantiems teisėjams ir teismų vadovams dėl to buvo gėda, – sakė Greičius. – Teismų darbas sudėtingas, klaidų neišvengsi, tačiau absurdiškų klaidų, demonstruoti įstatymų neišmanymą ir ignoravimą – tokios klaidos nepateisinamos”.
Kaip vieną didžiųjų klaidų jis nurodė Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Kęstučio Petkevičiaus išnagrinėtą bylą. Joje teisėjas paneigė dokumentais patvirtintus įrodymus, kad kaunietis Rimvydas Tvarijonas yra buvęs sovietų kolaborantas.
Greičius žadėjo nesitaikstyti ir su bylų nagrinėjimą vilkinančiais teisėjais. Teismų tarybos pirmininkui neaišku, kodėl Teisėjų etikos ir drausmės komisija už bylų vilkinimą nekėlė drausmės bylos Šiaulių teisėjui Žilvinui Astrauskui. Be to, Greičiaus teigimu, bylų keletą metų neatsiversdavo ir teisėjas Valdas Kairys. Tačiau jis taip ir liko nenubaustas – Teismų taryba prezidentui pasiūlė Kairį atleisti iš pareigų savo noru. „Kviesimės visus teisėjus į tarybos posėdžius ir aiškinsimės, kodėl jie taip elgiasi”, – tikino Greičius.
Pernai drausminėn atsakomybėn siūlyta patraukti net 33 teisėjus, bet tik mažai daliai jų iškeltos drausmės bylos. Pernai pareigų neteko 13 teisėjų, 6 jų darbą paliko savo noru, kiti – pasibaigus įgaliojimų laikui.