Šešėlinė ekonomika – labai aktuali mūsų šalies problema. Slepiami sandoriai, nedeklaruojamos pajamos, vokeliuose mokami atlyginimai ne tik silpnina Lietuvos ekonomiką, bet ir mažina visų mūsų socialines garantijas, menkina šalies autoritetą.
Apie Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atliekamus patikrinimus statybos įmonėse bei įstatymų pažeidimus teikiant paramą neseniai rašėme, todėl dabar paaiškinsime, kas daroma sprendžiant nelegalaus mokėjimo už darbą problemas.
2005 metais, išanalizavę Kauno apskrities įmonių veiklos rodiklius, surinkę duomenis apie vidutinį darbuotojų skaičių, vidutinį mėnesio darbo užmokestį, pardavimus bei kitus duomenis, palyginę juos su atitinkamos veiklos rodikliais apskrityje, mokesčių inspekcijos specialistai atrinko 1479 įmones, kurioms buvo išsiųsti įspėjamieji laiškai dėl mokamų pernelyg mažų atlyginimų. Laiškuose buvo nurodomos pastebėtos neigiamos tendencijos: įmonė sėkmingai vykdo veiklą, tačiau išsiskiria tuo, kad vidutinis darbo užmokestis, tenkantis vienam darbuotojui, yra labai mažas, ir lyginant su tos pačios šakos vidutiniu darbo užmokesčiu, neatitinka įmonės veiklos rodiklių ir kt.
Į mokesčių inspekciją pokalbiui buvo pakviesti 317 įmonių vadovai, kurie, gavę įspėjamuosius laiškus, darbuotojams atlyginimų nepadidino.
Didmeninė ir mažmeninė prekyba užsiimančiose įmonėse dirba 20,5 procento visų apskrities dirbančiųjų. Atlikta duomenų analizė parodė, kad apskrityje šia veikla užsiimančiose įmonėse darbuotojams mokami atlyginimai yra mažesni nei kitose apskrityse analogiška veikla užsiimančiose įmonėse. Šios tendencijos ypač ryškios pas prekybininkus, dirbančius prekybos bazės „Urmas” teritorijoje. Pernai daugiausiai laiškų – 461 buvo išsiųsta didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančioms įmonėms, kalbėtasi su 131 šių įmonių vadovu.
Argumentuoti įspėjamieji laiškai taip pat buvo siunčiami apdirbamosios pramonės, statybos, viešbučių ir restoranų bei kitoms įmonėms.
Atsižvelgdami į VMI pateiktas pastabas daugelio įmonių vadovai padidino darbuotojams atlyginimus. Praėjusiais metais į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo sumokėta 38,3 proc. daugiau nei 2004-aisiais. Didžiausias sumokėto GPM pokytis nustatytas 160 analizuojamų įmonių, priskiriamų statybos veiklos grupei. Šiose įmonėse sumokėtas GPM išaugo 72,9 proc. Įmonės, kurių darbo užmokesčio rodikliai ir po laiškų siuntimo bei pokalbių nepagerėjo, buvo perduotos kitiems kontrolės padaliniams, kurie ne tik stebi jų veiklą, bet ir, esant reikalui, atlieka patikrinimus, aiškinasi mažų atlyginimų priežastis bei kontroliuoja, ar įmonės neslepia pajamų. Kaip rodo praktika, dažniausiai po kontrolės veiksmų įmonėse nelieka darbuotojų, dirbančių puse etato, atsiranda galimybės mokėti daugiau negu valstybės numatytas minimumas, nes mažas darbo užmokestis įmonėje rodo įmonės nepatikimumo lygį, išskyrus atvejus, kai įmonė iš tiesų neturi galimybių daugiau mokėti. Juk patys puikiai suprantame, kad tiek nekvalifikuoti, o ypač kvalifikuoti specialistai jau nedirba už minimumą.
Šiais metais įmonėms, kurių veiklos rodikliai nepagerėjo, buvo taikomos griežtesnės priemonės – įvairios kontrolės procedūros. Per pirmąjį ketvirtį Kauno AVMI atlikta 11 kompleksinių, 8 teminiai bei 208 operatyvūs patikrinimai, 86 mokestiniai tyrimai. Atlikti 89 patikrinimai keliuose, surašyti 37 ATPK protokolai. Papildomai priskaičiuota 1247 tūkstančiai litų baudų ir delspinigių. Mokestinių tyrimų metu nustatyta neatitikimų už 284 tūkstančius litų. Kontroliuotose įmonėse 26 darbuotojai buvo pervesti dirbti visu etatu (iš ne viso etato). Po kontrolės veiksmų mokesčių mokėtojai įsigijo 21 verslo liudijimą, individualią veiklą įregistravo 6 fiziniai asmenys.
2006 metais buvo analizuojami darbo užmokesčio rodikliai tų įmonių, kurioms laiškai buvo išsiųsti 2005 ir 2004 metais. Šiemet dėl mokamų mažų atlyginimų Kauno apskrities VMI laiškais perspėjo 655 įmones, kalbėtasi su 101 įmonės vadovu.
Visose kontroliuojamų veiklos rūšių įmonėse vidutinis vieno darbuotojo užmokestis išaugo nuo 13 iki 20 proc. pagal atskiras veiklos sritis. Duomenų analizė rodo, kad minėtos įmonės sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio 55,1 proc. daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Atlyginimų vokeliuose problema būtų sprendžiama gerokai efektyviau, jeigu tokius pinigus gaunantys dirbantieji nesitaikstytų su esama padėtimi. Pinigai vokeliuose tai ne tik mažesnė pensija ateityje, bet ir gerokai apkarpytos socialinės garantijos šiandien. Susirgus gaunama mažesnė pinigų suma už nedarbingumą, gavus kreditą būstui įsigyti, apsidraudus gyvybę, sumokėjus už mokslą aukštojoje mokykloje ar nusipirkus kompiuterį ženkliai sumažėja valstybės grąžintina pajamų mokesčio suma. Dažnai tai nutinka todėl, jog įmonių savininkai didinasi savo pyrago dalį ne tik slėpdami mokesčius nuo valstybės, bet ir atsipjaudami to pyrago riekę nuo savo dirbančiųjų.
Jeigu jums mokamas atlyginimas vokelyje, galite skambinti anoniminiu telefonu – 465739.