Važiuojant keliu iš Berčiūnų į Naujamiestį akis patraukia keistas reginys: šalia vienos sodybos išaugusi kaktusų giraitė primena Meksikos peizažą. Kiek arčiau privažiavus paaiškėja, kad augalai – ne tikri, o mediniai skulptūriniai objektai.
Kaktusų autorius kaunietis Česlovas Lukenskas sakė, jog apsilankęs savo giminaičio Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiojo gydytojo Adolfo Šlekio sodyboje pamatė, kad čia daug erdvės, bet joje kažko trūksta. Tuščią erdvę menininkas „apaugino” mediniais kaktusais.
„Meninėje dykumoje geriausia auginti meninius kaktusus. Jie yra labai dėkingų formų: apvalūs, riebūs, mėsingi ir su aštriais dygliais. Kaktusai – ne tik dekoratyvūs objektai, bet ir turi utilitarinę paskirtį: gali tarnauti kaip laikikliai gėlėms”, – apie savo projektą „Kaktusai” pasakojo įvairiomis akcijomis garsėjantis Č.Lukenskas.
Šio projekto atidarymą netoli Berčiūnų esančioje sodyboje autoriui surengti padėjo Panevėžio dailės galerija.
Mediniai kaktusai – ne vienadienė akcija. Jie čia žaliuos nuolat, o žiemos metu autorius žada juos „apauginti” dirbtiniais augalais ir gėlėmis.
Spygliai primena vapsvų lizdus
Č.Lukenskas sakė savo „Kaktusus” sumanęs kaip vientisą projektą. Objektus iš ąžuolo jis kūrė kelių aukščių, skirtingų spalvų, formų, todėl kiekvienas yra savitas ir įdomus.
Medinių kaktusų spygliai irgi labai skirtingi. Vieni metaliniai, aštrūs, kiti iš to paties medžio, treti svyrantys lyg gluosnio šakos ir objektui, priklausomai nuo paros meto, suteikiantys vis kitus kontūrus.
Projekto atidarymo dalyvius ypač sudomino vieno medinio augalo spygliai, iš tolo vieniems primenantys milžiniškus kankorėžius, kitiems – vapsvų lizdus. Pasirodo, autorius į žemę įsuko vielinį tinklą ir pritaisė jį prie ąžuolinio kamieno.
Visi kaktusai „auga” didžiuliame plote, supa tvenkinį, o vienas instaliuotas tiesiog ant asfalto. Č.Lukenskas, sukūręs 14 objektų kolekciją, prie kiekvieno pastatė lentelę su pavadinimu bei tekstu.
Tekstai siūlo pamąstyti
Pasak menininko, kaip bažnyčioje yra Kristaus kančios kelias, kur kiekvienoje stotelėje žmogus susimąsto, taip ir čia – prie kiekvieno kaktuso perskaitęs tekstą, jis gal ras ir savų patirčių.
Projekto autorius tekstus, kuriuose netrūksta ir šmaikštumo, ir filosofijos, sukūrė pats. Iš pradžių ilgai laukęs įkvėpimo, rašęs, braukęs, paskui ūmai viską parašė vienu ypu.
„Jei ne kankanas ir ne estrada, numirtume iš nuobodumo, užgestų ir lemputės”, – skelbia užrašas prie kaktuso, pavadinto „Kapitonas Tenkešas arba Kazanova”.
Prie kaktuso „Ilgesio dūmai” svarstoma, kas jis – pasviręs gluosnis, Afroditė ar trirankis Buda.
Gausiai į projekto atidarymą suvažiavę svečiai, daugiausia menininkai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, ilgai apžiūrinėjo originalius objektus, skaitė šmaikščius tekstus, diskutavo.
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis su projekto autoriumi sutarė, kad objektus pakoreguos ir gamta. Č.Lukenskas juokavo, kad ir Pablas Picasas sakydavo, jog, kol paveikslo ne-apdergė paukštis, tol jis neišbaigtas.
Šalia kaktusų giraitės iškeltame gandralizdyje stypsojo keli gandrai, įdomiai įsikomponavę į visą projektą. Kai kuriems atidarymo svečiams iš pradžių paukščiai pasirodė irgi dirbtiniai ir tik pradėję plasnoti sparnais įrodė, jog yra tikri.
Sodybos šeimininkas priims lankytojus
Sodybos šeimininkas Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiasis gydytojas A.Šlekys sakė seniai norėjęs padaryti savo sodyboje, kurioje buvę daug laisvo ploto, kažką gražaus ir įdomaus.
Jis pats augindavo gėles tuščiaviduriuose medžių kamienuose, bet vėliau nusprendė, jog reikėtų kažko originalesnio.
„Pasikviečiau Česlovą ir sakau, kad sugalvotų ką nors. Gal kokią medinę gyvatę reikėtų padaryti. O jis po dviejų dienų pasiūlė kaktusus. Iš pradžių sunku buvo tuo patikėti, bet kai jau figūros matėsi, supratau, kad bus įdomu”, – pasakojo A.Šlekys.
Sodybos šeimininkas sakė, jog įsileisiantis ir lankytojus, kurie norės apžiūrėti kaktusus. Svarbu, kad jie nieko nenaikintų. Pasak A.Šlekio, iki šiol sodyba buvo rami, nuošali, nepasitaikė jokių piktavalių, todėl ir darbo į projektą nebuvo gaila įdėti.
„Žmonės žiūrėti objektų važiuoja į parodų rūmus ar skulptūrų parkus, o dabar drąsus šeimininkas žada priimti ekskursijas ir net svarsto galimybę ateityje čia rengti skulptūros simpoziumus”, – kalbėjo Č.Lukenskas.
Prie kaktusų buvo ir tekilos
Menininkas sakė, kad savo kaktusų kolekciją kūrė maždaug metus, nors tą mintį puoselėjęs jau seniai. Jis džiaugėsi gavęs tiek medienos, jog galėtų tris tokias kolekcijas parengti. Dabar Č.Lukenskas ketina dalyvauti Kaune rengiamame projekte „Išplukdytas menas” ir į Kauno marias išplukdyti ąžuolinius krokodilus.
Įvairių meno akcijų dalyvis, surengęs dešimt personalinių parodų, dalyvavęs gausybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse, Č.Lukenskas žinomas kaip intensyviai kuriantis ir originalių idėjų nestokojantis menininkas.
Pastaraisiais metais jis dirba Vilniaus dailės akademijos Kauno instituto lektoriumi.
Be dailės, jo gyvenime visada svarbią vietą užėmė ir muzika. Č.Lukenskas Lietuvos muzikos akademijoje yra baigęs saksofono specialybę.
Atidarant projektą „Kaktusai” muzikai irgi teko ypatingas vaidmuo. Autoriaus studijų draugas džiazmenas Viktoras Labanauskas parūpino autentiškos meksikietiškos muzikos, kuri šiam projektui suteikė egzotiškų atspalvių.
Norėdami, kad Meksikos kaktusų vaizdas būtų dar autentiškesnis, projekto autorius ir sodybos šeimininkai svečius vaišino tekila su visa privaloma šiam gėrimui ceremonija: druskos lyžtelėjimu ir citrinos užkanda.
Virginija Januševičienė
„Panevėžio rytas”