Jaunimas rengiasi išskirtinėms ekspedicijoms į Sibirą

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) šią vasarą surengs keturias išskirtines ekspedicijas į lietuvių trėmimų, masinių žudynių, koncentracijos stovyklų ir įkalinimo vietas. Į Sibirą vyks jaunimas, kuris grįžęs visuomenei pristatys kaip jaunimas supranta Lietuvos istoriją bei kokią vietą jauno žmogaus gyvenime užima patriotiškumas.

Interviu su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Miroslavu Monkevičiumi:

Kokios tai bus ekspedicijos ir kuo jos ypatingos?

Tai unikali galimybė jauniems žmonėms ne tik išgirsti, bet ir patiems patirti tai, ką išgyveno mūsų tėvai ir seneliai. Jaunoji karta ne šiaip keliaus į Sibirą, bet ten tvarkys su mūsų šalies istorija susijusias vietas, susitiks su ten gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis, dalinsis mintimis apie dabartinę Lietuvą. Projektu siekiame paskatinti jaunimą domėtis valstybės istorija ir puoselėti tautos atmintį, taip pat parodyti visuomenei, kaip jaunimas suvokia patriotiškumą. Pirmosios ekspedicijos data turėtų prasidėti birželio 14 dieną ir sutaps su lietuvių trėmimo 65 metų sukakties minėjimu. Taip prisidėsime minint Lietuvos laisvės penkioliktąsias metines bei deramai pagerbsime nuo sovietų okupacijos nukentėjusius Lietuvos piliečius. Džiaugiamės, kad šį projektą sutiko globoti Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis.

Kodėl, Jūsų nuomone, reikia tokio projekto ir ką jis pakeis?

Pirmiausiai vertėtų paminėti, jog Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija dėl Patriotinių vertybių tarp jaunimo skatinimo, kurioje yra išreikštas siekis prisidėti prie jaunimo patriotiškumo skatinimo. Tuo pačiu teigiama, jog jaunimo patriotiškumą reikia ugdyti pasitelkiant modernias, jaunimui suprantamas priemones. Aišku, jog geriausiai šią užduotį gali atlikti tik pats jaunimas. Šios ekspedicijos ne tik padės skleisti pamatinius principus ir pagarbą šalies istorijai bei tradicijoms, bet ir pabrėš kultūrinio identiteto svarbą, skatins jaunimą domėtis ir nepamiršti tautos praeities. Ekspedicijos dalyviai – jauni žmonės, po ekspedicijų pristatys savo patriotiškumo ir šių istorinių įvykių suvokimą parodų, leidinių ir kitų priemonių pagalba.

Kas dalyvaus šiose ekspedicijose?

Kiekvienoje iš ekspedicijų vyks šeši – aštuoni žmonės, kuriuos lydės patyrę ekspeditoriai. Į kai kurias ekspedicijas taip pat vyks jaunieji lietuviai išeiviai. Planuojama, kad į Sibirą vyks ir keli žinomi visuomenės veikėjai, tačiau šiuo metu dar nenorime to atskleisti.

Kaip bus atrenkami dalyviai?

Visi norintys dalyvauti turės užpildyti anketą tinklapyje www.misijasibiras.lt, o dalyviai bus atrinkti atsižvelgiant į jaunų žmonių motyvaciją, patirtį jaunimo organizacijose, istorijos žinias, patriotiškumo vietą jų gyvenime, galimybę prisidėti prie projekto populiarinimo. Prieš išvykstant į ekspedicijas bus organizuojami mokymai dalyviams, kad jie susipažintų su Sibire jų laukiančiomis sąlygomis ir gamta, išmoktų vykstant į tokią ekspediciją svarbių dalykų, gebėtų veikti kaip komanda. Mokymus ves patyrę ekspeditoriai, ne kartą lankę šias vietas.

Ką jauni žmonės Sibire veiks? Kokias pagrindines vietoves aplankys?

Ekspedicijų metu planuojama aplankyti lietuvių trėmimo vietas Komijos, Krasnojarsko, Irkutsko, Tomsko, Permės ir Tiumenės srityse. Kelionių metu planuojama tvarkyti trėmimų vietas, lietuvių kapines, susipažinti su buvusiomis lietuvių tremtinių gyvenimo sąlygomis. Visų keturių ekspedicijų metu bus stengiamasi kuo geriau suprasti ir įsijausti į ištremtų lietuvių gyvenimo sąlygas, buitį ir tai, ką jie patyrė. Bus stengiamasi įamžinti vietas, kuriose ilsisi mūsų tautiečiai. Visa ekspedicijų metu surinkta medžiaga bus apibendrinta ir pateikta visuomenei.

Kaip keliausite ir gal galite trumpai papasakoti apie planuojamus maršrutus?

Iki pradinio taško, nuo kurio prasidės ekspedicija, bus keliaujama lėktuvu ir traukiniais. Vėliau transporto priemonės priklausys nuo maršruto (pėsčiomis, traukiniais, mašinomis, autobusais ar net valtimis). Pirmoji ekspedicija vyks į Irkutsko sritį, kur savaitę praleis taigoje ir daugiausia pėsčiomis bandys pasiekti lietuvių kapines, nes šiame regione beveik nėra kelių. Antroji ekspedicija vyks į Tomsko, Permės ir Tiumenės sritis, kur turės išskirtinį tikslą – rasti kapines, kurios manoma, kad yra, bet niekas jų dar nėra pasiekęs. Trečioji, Krasnojarsko srityje keliausianti ekspedicija, per keturias ar penkias dienas pėsčiomis turės nueiti beveik šimtą kilometrų, kad aplankytų daugybę vietų, kur buvo ištremti lietuviai. Komijos srityje apsilankysianti ketvirtoji ekspedicija savo kelionę pradės nuo Vorkutos, įsikūrusios už poliarinio rato.

Minėjote, kad jaunimą norite paskatinti domėtis valstybės istorija ir puoselėti tautos atmintį. Tačiau į ekspedicijas vyksta tik labai maža jaunimo dalis, kaip pasieksite užsibrėžtą tikslą?

Jaunimą domėtis savo istorija skatinsime pirmiausia atrinkdami ekspedicijos dalyvius – norint praeitį atranką reikės žinių, susijusių su mūsų istorija. Ekspedicijų dalyviai savo įspūdžius perteiks nuotraukose, dienoraščiuose, filmuotoje medžiagoje, su kuria visuomenė bus supažindinta. Šiuo metu planuojama informacinė kampanija, kurios metu bus galima išgirsti apie istoriją jauno žmogaus akimis.

Vis dėlto dabar visuomenėje itin dažnai pasigirsta nuomonių, kad jaunimui trūksta patriotiškumo. Jūsų nuomone, tai tik stereotipinis požiūris ar reali situacija?

Mano nuomone, tai yra mitas. Lietuvos jaunimas yra patriotiškas. Netgi jaunuoliai išvykę svetur yra Lietuvos patriotai. Tačiau, egzistuoja nemažas patriotiškumo suvokimo skirtumas tarp jaunosios ir vyresniųjų kartų, kas ir sąlygoja tarpusavio nesusipratimus ir net tarpusavio kaltinimus. Šiuo projektu sieksime atkreipti visuomenės ir valstybės valdžios institucijų dėmesį ne tik į patriotiškumo ugdymo svarbą, bet ir paties patriotiškumo reikšmę, jo suvokimą jaunų žmonių akimis. Jauni žmonės daugelį dalykų supranta savaip, o visuomenė ne visada sugeba identifikuoti ir įvertinti tą kitokį požiūrį. Kitas svarbus šių ekspedicijų aspektas – tai kvietimas valstybės valdžios institucijoms, skirti žymiai didesnį bei nuolatinį dėmesį mūsų istorijai ir nuolatos rūpintis vietomis, tiek daug reiškiančiomis kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Tokios ekspedicijos ateityje, manau, galėtų tapti tradicinėmis, valstybės finansuojamomis programomis.