Sveikatos priežiūros sistemoje yra daug netvarkos, kuri sudaro prielaidas korupcijai. Žmonių, priimančių sprendimus, ratas pavojingai nedidelis, o viešos kontrolės nėra. Tokį išankstinį situacijos įvertinimą pateikė Seimo Antikorupcijos komisijos Darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos sistemoje tirti.
Ji toliau tęs darbą, o jo rezultatai turėtų būti paskelbti gegužės pabaigoje. Baigus tyrimą žadama imtis konkrečių priemonių, kad jis neliktų vien tuščiu oro drebinimu.
Įtarimai turėjo pagrindą
Kaip „Kauno diena” jau ne kartą rašė, Antikorupcijos komisijos Darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti dirba keliomis kryptimis: nagrinėja sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą, vaistų kainodarą, taip pat reaguoja į atskirus faktus, liudijančius apie netvarką šioje srityje.
„Tai, ką pavyko išsiaiškinti, patvirtina, kad parlamentarų noras patikrinti sveikatos apsaugos sistemą buvo teisingas. Vien jau faktas, pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad tik apie 40 proc. gydytojų gaunamų pajamų yra legalios, rodo, kokie galimi korupcijos mastai”, – teigia darbo grupės vadovas Rimantas Dagys.
Jo teigimu, iš surinktos medžiagos, įvairių institucijų pateiktų įvertinimų, žmonių liudijimų aiškėja, kad ratas žmonių, kurie realiai priima sprendimus sveikatos sektoriuje, yra pavojingai nedidelis. Tai labai gera dirva korupcijai, tuo tarpu viešos kontrolės nėra. „Jei nieko nedarysime, kad ir kiek lėšų į sveikatos sistemą bekišime, jos plauks pro šalį”, – teigė R.Dagys.
Komisijos narys Raimundas Šukys mano, kad reikėtų detaliai išnagrinėti medikų atlyginimo nustatymo mechanizmą. Jų dydį turėtų reguliuoti įstatymai, o ne įstaigų vadovai. Tai padidintų skaidrumą. Būtina keisti per atlyginimus ir kitais būdais, tarp jų ir per kyšius, gaunamo medikų uždarbio proporciją.
Ryškėja finansavimo spragos
Pasak R.Dagio, išryškėjo teisinio reguliavimo spragos ligonių kasoms pasirašant sutartis su gydymo įstaigomis, nėra viešų pinigų paskirstymo kriterijų, neskelbiama, kiek kuriai įstaigai tenka lėšų, ir tai sudaro prielaidas neskaidriems procesams.
Tas pats pasakytina ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto paskirstymo mechanizmą.
Neįgyvendinamas principas „pinigai paskui ligonį”, finansuojant antrojo ir trečiojo lygio įstaigas viską lemia valdininkų valia. Neaišku, pagal ką joms nustatomos kvotos paslaugoms. Nauja apmokėjimo už stacionaro paslaugas tvarka yra ydinga ir sudaro sąlygas korupcijai.
Kaip pastebėjo posėdyje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas, PSDF biudžetas, kuris sudaro daugiau kaip 3 milijardus litų, yra valstybinės ligonių kasos rankose, o skaidrumo jį skirstant nėra. Tai kelia nerimą. „Viską lemia geros žaidimo taisyklės, todėl siūlau jas keisti”, – sakė STT vadovas.
Pastebima tendencija, kad didžioji pinigų dalis tenka trečiojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoms, o pirminė sveikatos sistemos grandis, kuri turėtų gauti apie 60 proc. lėšų, verčiama laikytis bado dietos.
Darbo grupė nusprendė patikrinti giminystės ryšius tarp asmenų, užimančių aukštus postus sveikatos apsaugos institucijose, ir farmacijos kompanijose dirbančių žmonių. Inicijuojamas tyrimas, ar tai nesąlygoja korupcinio pobūdžio sprendimų. „Turime informacijos, kad tai lemia viešųjų pirkimų rezultatus”, – tikina R.Dagys.
Ne kartą minėtas Kaunas
Posėdyje prisimintas ir Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) vadovas Juozas Pundzius. Antikorupcijos komisijos narė Nijolė Steiblienė piktinosi, kad jis turi daugybę pareigų, o atlyginimas siekia vos ne 50 tūkst. litų: „Kreipkimės pagaliau į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir išsiaiškinkime, kaip vienas žmogus viską gali spėti”.
Iš 5 darbo grupės posėdžių 2 buvo skirti Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie KMUK aplinkybėms nagrinėti. Svarstyta, ar skaidriai skirstomos lėšos po reorganizacijos.
Pasak R.Dagio, abejonių KMUK pateikti paaiškinimai neišsklaidė, todėl kreiptasi į Finansinių tyrimų tarnybą su prašymu atlikti KMUK finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą.
Taip pat kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašant įvertinti su tarnybine etika nesuderinamą J.Pundziaus elgesį, susijusį su grasinimais mokslininkams, pareiškusiems neigiamą nuomonę apie Onkologijos ligoninės integraciją į KMUK.
R.Dagys piktinasi, kad iš kai kurių valstybinių institucijų, į kurias kreipėsi prašydami įvertinimų, duomenų, atsakymų nesulaukta. Pavyzdžiui, iš Valstybinės ligonių kasos.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, paprašytos ištirti Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vadovo T.Jankausko galimą piktnaudžiavimą, į tai reaguoja vangiai.