Panevėžietė 8 metų Giedrė Vanagaitė ruošiasi atsakingai misijai – ji atstovaus Lietuvai pasaulio šachmatų čempionate Rusijoje.
Lietuvos piliečio paso dar neturinti mergaitė vis ragina motiną greičiau vesti ją pas fotografą, kad galėtų laiku gauti kelionei už Lietuvos ribų reikalingą dokumentą.
Jaunoji šachmatininkė nekantrauja išvažiuoti į Rusiją, nes užsienyje dar nė karto nėra buvusi.
Tačiau mergaitė puikiai supranta, kad ten jos laukia ne vien pramogos, bet ir sunkus bei atsakingas turnyras.
Nors Giedrė jau turi nemenką varžybų patirtį, ji atvirai prisipažįsta, kad sunkiausia žaidžiant būna nusėdėti vienoje vietoje.
Greitųjų šachmatų partija trunka tik valandą pusantros, tačiau ir tiek laiko išsėdėti prie šachmatų lentos ne visiems lengva.
Šachmatais nežaidžia tik motina
Antrus metus intelektualaus žaidimo paslaptis Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre kremtanti ir šalies čempione savo amžiaus grupėje šiemet jau tapusi G.Vanagaitė šachmatais susidomėjo dar tuomet, kai nelankė mokyklos.
Ir ją, ir metais vyresnį brolį Tadą šiuo žaidimu sudomino tėvas, vėliau abu vaikai pradėjo lankyti užsiėmimus pas trenerį Virginijų Lakiūną.
Tadas rimtai žaisti šachmatais pradėjo anksčiau už seserį, o ši į treniruotes iš pradžių ėjo tik smalsumo vedama.
Dabar Giedrė prie šachmatų lentos praleidžia kasdien po dvi valandas keturis kartus per savaitę, be to, dar žaidžia namie su broliu ar tėčiu.
Su Tadu aštuonmetė varžosi kone kasdien. Kartu su broliu mergaitė nagrinėja ir teorijos sąsiuvinyje surašytus ėjimus, pasiginčija dėl vienos ar kitos partijos baigties.
Šachmatais Vanagų šeimoje nežaidžia tik motina, bet ir ji žino pagrindines taisykles.
„Mes visi esame lėtesnio būdo žmonės, gal todėl ir vaikams labiau priimtinas kantrybės bei susikaupimo reikalaujantis žaidimas”, – svarsto Jolanta Vanagienė.
Ašarų sutramdyti nepavyksta
Aštuonmetė šachmatininkė, pralaimėjusi varžovams, stengiasi susikaupti ir sutramdyti ašaras, tačiau prisipažįsta, kad ne visada jai tai pavyksta.
Varžybose mergaitė stengiasi kovoti ramiai ir iki galo, tačiau turi varžovę, kurią vos pamačius ašaros tvenkiasi akyse.
„Mūsų treneris sako, kad geriau jau pasiduoti, kai matai, kad artėja neišvengiamas matas”, – sakė Giedrė.
Į pasaulio čempionatą besiruošianti G.Vanagaitė neturi jokio talismano, kuris ją lydėtų varžybose, tad pasikliauja tik savo jėgomis.
Mergaitė pasakojo, kad kai kurie žaidėjai labai mėgsta prieš varžybas valgyti juodąjį šokoladą, tikėdami, jog tuomet pavyks greičiau įveikti varžovą.
Juodąjį šokoladą labai mėgsta ir Giedrė, tačiau valgo jį ne tik prieš varžybas. Lygiai taip pat kaip šokoladas mergaitei skani ir pica.
Kasas supina trenerė
Į kelias dienas trunkančias varžybas Giedrė ir jos brolis vyksta tik su bendraamžiais ir treneriais, tėvai jų nelydi.
Mergaitė prisipažįsta, kad iš pradžių buvo neramu, nes teko pačiai susidėti daiktus, nevėluoti, nesmagu buvo ir nakvoti svetimoje vietoje, tačiau prie šių nepatogumų jaunoji šachmatininkė jau priprato, o jos motina tik džiaugiasi, kad dukra tapo ne pagal metus savarankiška ir atsakinga.
Išvykusi į varžybas Giedrė turi tik vieną rūpestį – nemoka pati susipinti kasų. Bet čia jai pagelbsti kartu vykstanti trenerė.
Giedrės treneris V.Lakiūnas teigia, kad žaidimas šachmatais ugdo loginį mąstymą, atkaklumą, skatina siekti užsibrėžto tikslo, o tai labai praverčia gyvenime tiek mergaitėms, tiek berniukams.
Be to, vaikai turi galimybę keliauti, bendrauti ne tik su Lietuvos, bet ir su kitų šalių šachmatininkais, tobulinti užsienio kalbų žinias.
Treneris pripažįsta, kad šachmatų pasaulyje didesnė konkurencija yra tarp vyrų, todėl moterims šiek tiek lengviau siekti tikslo, bet darbo ir joms tenka nemažai įdėti.
Svajoja būti mokytoja
Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje, antroje klasėje, besimokanti G.Vanagaitė ateityje svajoja būti ne garsia šachmatininke, o pradinių klasių mokytoja.
Mergaitei mokykloje patinka visi dėstomi dalykai, o labiausiai – matematika ir kūno kultūra. Giedrė mieliau su brolio draugais žaidžia futbolą kieme nei sūpuoja lėles.
G.Vanagaitė, kaip ir visi vaikai, mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau prie kompiuterio praleidžia mažiau laiko nei norėtų, nes tuomet nebeliktų laiko treniruotėms ir pamokoms.
Jaunoji šachmatininkė labai mėgsta piešti ir skaityti knygas, tad šeima nenustemba, jei ankstyvą sekmadienio rytą randa ją ne saldžiai miegančią, o skaitančią knygą.
Aštuonmetė visada susitvarko savo daiktus, drabužius ir nepamiršta nuvalyti dulkių nuo įvairiose varžybose iškovotų taurių bei medalių.