Žinomi Lietuvos grafikai, surengę tarptautinę grafikos bienalę „Now art now future. Freedom/Rytoj yra dabar. Laisvė”, į kūrybą įtraukė ir Panevėžio pataisos namuose kalinčias moteris.
Keturiolika nuteistųjų nuo 20 iki 50 metų panoro dalyvauti projekte, kuris pataisos namuose tęsėsi beveik visą balandžio mėnesį. Tačiau moterys labai skirtingai reagavo į projekto organizatorių norą išleisti parodos katalogą su jų darbais, fotografijomis bei rankų pirštų atspaudais.
Vienos neprieštaravo, kitos griežtai atsisakė fotografuotis ir juo labiau palikti pirštų atspaudus. Viena dalyvė, kurios darbai profesionalus nustebino itin originalia technika, nepanoro net skelbti savo pavardės.
Idėjos – vertos profesionalų
Projekto rezultatai apstulbino jo organizatorę žinomą grafikę Jūratę Rekevičiūtę ir šiame projekte dalyvavusius jos kolegas Evaldą Mikalauskį bei Eglę Vertelkaitę.
Kai kurių nuteistųjų sumanytos idėjos šautų į galvą net ne kiekvienam dailės profesionalui.
Projekto autorius nustebino Olgos Mikulinos pasirinkta technika – atspaudai ant gofruoto kartono. Tokios technikos profesionalai niekada nebuvo išbandę. O.Mikulina yra ne kartą laimėjusi prizus įvairiuose meno konkursuose, kuriuose dalyvavo kaliniai.
Svajones išneš iš „zonos”
Projekto vadovė J.Rekevičiūtė nuteistąsias mokė spalvoto lino raižinių, E.Vertelkaitė – oforto technikos, o E.Mikalauskis – dirbti sausa adata.
Kalėjimu žargonu „arklys” reiškia žmogų, nešantį į „zoną” draudžiamus daiktus.
E.Mikalauskis nusprendė pats tapti savotišku „arkliu”: nufotografavęs savo kūną, jis padarė kalinčių moterų darbų atspaudus ant odos ir taip jų svajones išneš į laisvę.
Grafikė J.Rekevičiūtė kalinių nupieštas moteris su iškeltomis į saulę rankomis atspaus ant dėvėtų drabužių ir ekspozicijos atidarymą surengs tokių drabužių parduotuvėje. E.Vertelkaitė savo požiūrį į darbus perteiks juos įrėmindama.
Svarbi laisvės tema
Laisvės tema labai skausminga ir labiausiai jaudina kalinčias moteris. Kiekviena jų laisvei perteikti pasirinko skirtingus simbolius. Tai angelas, kylantis į dangų, paukštis, drugelis ar mažas arkliukas, įnirtingai bandantis sugriauti aukštą sieną pliaupiant liūčiai.
Prieš kelerius metus Rasa Ingeleikaitė sugebėjo perlipti pataisos namų tvorą ir pabėgti į laisvę. Vėliau ji buvo sugauta ir vėl sugrąžinta į įkalinimo įstaigą. Savo darbuose moteris laisvę vaizduoja kaip jūrą ir meilę.
Ar fizinė laisvė gali apriboti vidinę laisvę, ar kūryba nėra žmogaus sielos išsilaisvinimas? Tokie klausimai jaudino projekto organizatorius. Į juos savo darbais atsakė projekto dalyvės, įvairiomis grafikos technikomis perteikdamos savo mintis, svajones, siekius.
„Kiek yra laisvas žmogus savo darbuose? Laisvas fizinis kūnas apriboja save štampais, kanonais, rūpesčiais, nebedaro, ką nori daryti. Per grafiką – tradicinį atspaudo meną – norėjome išsakyti šiuolaikines idėjas. Stengiamės pritraukti daugiau publikos, kuri vengia tradicinių parodinių erdvių, nevaikšto į meno galerijas”, – kalbėjo projekto vadovė J.Rekevičiūtė.
Arkliukas gražiau už gėles
Kalinčios moterys ne tik kūrė. Jos panoro gilintis į dailės istoriją, pažinti jos paslaptis, susipažinti su dailininkų biografijomis.
Irina Gražina Maklakovienė, O.Mikulina, Diana Jankauskienė buvo pirmosios, panorusios dalyvauti projekte.
Kitos moterys iš pradžių pabūgo imtis menų, tačiau paskui įsitraukė į kūrybą ir savo mokytojus stebino originaliomis idėjomis.
„Niekada anksčiau gyvenime nebuvau piešusi. Atėjau į tą projektą dėl „kryžiuko”, bet pamačiusi, ką čia reikės daryti, išsigandau ir paprašiau mano pavardę išbraukti.
Mokytojas ramiai paaiškino, kad turėčiau piešti tai, ką galvoju. Norėjau išreikšti savo nuotaiką ir nupiešiau arkliuką, kuris išsigandęs stovi prieš aukštą sieną per audrą ir nori ją pramušti”, – „Panevėžio rytui” pasakojo 36 metų Alina Jankauskienė.
Moteris tikėjosi, kad projekto vadovus sudomins jos sukurtas darbas su akmenimis, gėlėmis ir kryžiumi, tačiau grafiką E.Mikalauskį sužavėjo arkliukas. Jis atspaudė darbą ant odos, įdėjo į katalogą ir pačiai autorei jis ėmė patikti.
Iš savo mokytojų sužinojusi, kad jos darbų primityvizmas artimas garsaus dailininko Marko Šagalo stilistikai, moteris puolė į biblioteką ir ėmė gilintis į dailininko kūrybą.
Nevilties – mažai
I.G.Maklakovienė, ilgus metus gyvenusi Sankt Peterburge, mano, kad menininkės talentą paveldėjo iš savo tėvo, mėgusio tapyti. Ji turi nemažai draugų dailininkų, o dabar savo draugėms padovanos marškinėlius, ant kurių atspausti jos pačios darbai.
Moters sukurtuose grafikos lakštuose, nesiskiriančiuose nuo profesionalų darbų, dominuoja juoda ir balta spalvos, minimalizmas ir daugiaprasmiai simboliai. Viename kūrinyje perteikta žmogaus siela, kurioje vieni įžiūri drugelį, kiti – kardą, treti – plunksną ir į dangų besiveržiančią moterį.
„Visi žmonės yra angelai, tik pametę savo sparnus. Gyvenimo tikslas – atsiauginti plunksnas ir grįžti atgal į savo tėvynę. Kūryba duoda tą galimybę”, – „Panevėžio rytui” sakė Diana Jankauskienė, besidominti ir budizmu, ir krikščionybės skelbiamomis tiesomis, o savo darbuose vaizduojanti angelus.
Moteris sakė Panevėžio pataisos namuose pastačiusi vieną spektaklį, o dabar rengianti kitą.
Tik vienos projekto dalyvės sukurtame grafikos kūrinyje buvo jaučiama neviltis. Greitai į laisvę išeisianti moteris savo darbą pavadino „Nieko nebus”.
Nebuvo laiko gerti kavą
Grafikos bienalėje „Now art now future. Freedom” dalyvauja apie 40 grafikų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos.
Jų darbai varžysis konkurse, o nugalėtojų rinkimas primins teismo procesą. Vertinimo komisijos nariai siūlys po kelis pretendentus į nugalėtojus, o juos išrinks prisiekusieji.
Svečių teisėmis bienalėje dalyvaujantys Rusijos grafikai parengė savo kūrybos pristatymo programą.
Premijas bienalės nugalėtojams įsteigė bendrovė „Jungtinės pajėgos”. Projektą remia Kultūros ministerija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, privatūs rėmėjai.
Pasak J.Rekevičiūtės, visas projektas kainuos apie 60-80 tūkstančių litų, bet kol kas pinigai nėra gauti.
Grafikė prisipažino net neskaičiavusi, kiek kainavo projektas Panevėžio pataisos namuose. Dailininkai iš savo namų atsigabeno popieriaus, dažų, presą, kuris buvo pastatytas sename siuvimo ceche.
Pasak J.Rekevičiūtės, ten dirbti buvo šaltoka, tačiau visi taip intensyviai kūrė, kad aplinka tarsi nebeegzistavo. Ritmas buvo toks, kad neatsirasdavo laiko net kavos puodelio išgerti.
Kalinčios moterys buvo tokios kūrybingos, darbščios ir smalsios, kad ir jų mokytojai negalėjo nė minutės atsikvėpti.
Spiritas atgaivina paveikslus
Bienalės projekto vadovė J.Rekevičiūtė sakė, kad ieškoma netradicinių meno pristatymo formų, neįprastų teritorijų. Darbai bus eksponuojami ne tik šešiose parodų erdvėse, bet ir Kauno Rotušės aikštėje ir net dėvėtų drabužių parduotuvėje.
Bienalės dalyvių darbai bus rodomi trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Profesionalūs grafikai žada stebinti neįprastomis akcijomis, net sveiku protu nesuvokiamais dalykais. Latvė grafikė Lena Bondarė parodys tuščias drobes, kurios pagirdytos spiritu staiga taps paveikslais.
Dailininkė pati negali paaiškinti, kodėl kai kurie jos darbai, sukurti šilkografijos technika, po pusmečio išnyksta, tačiau užpylus ant jų spirito, vėl atgimsta.
Lietuvis grafikas Eimutis Markūnas rodys įvairiems socialiniams sluoksniams priklausančių žmonių rankų ir kojų atspaudus.
Vienas estų menininkas perdarė senas gražias litografijas su briedžiais bei vaikais ir „papuošė” jas reklaminiais šūkiais, simbolizuojančiais nupigintą grožio, vertybių sampratą.
Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų kūrybos paroda gegužės 5 dieną bus atidaryta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.
Pačios darbų autorės negalės dalyvauti parodos atidaryme, tačiau viskas bus nufilmuota ir joms parodyta. Parodoje žada dalyvauti jų artimieji, draugai.
Turi verslo idėją
„Panevėžio ryto” korespondentės paklausta, ar tai nebus vienkartinė akcija, kai sužadinamos kalinčių moterų viltys kurti, o paskui jos paliekamos likimo valiai, J.Rekevičiūtė sakė, kad menininkai negali paaukoti nuteistosioms savo gyvenimo. Tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos.
Tačiau projekto vadovai neatsisako privačiai pagelbėti moterims, norinčioms toliau kurti.
Kaip toliau būtų galima vystyti meninius kalinių sugebėjimus, galėtų pagalvoti Panevėžio pataisos namų administracija.
Pačios projekto dalyvės jau sugalvojo verslo planą. Jos siūlo rašyti projektą ir, gavus finansavimą, pataisos namuose įkurti grafikos dirbtuvę su presu.
Moterys mano, kad savo darbus jos galėtų pardavinėti pataisos namų parduotuvėje, o gautą pelną panaudoti popieriui ir dažams pirkti.