Talkose – nelaimės nuojauta

Šiukšles talkose verčiami kuopti vaikai rizikuoja.

Sovietmetį primenantis savivaldybės nurodymas, kurias vietas kokioms mokykloms privalu išvalyti, kelia ne tik nuostabą. Mokinių tėvai, pedagogai ir gydytojai klausia, kas atsakys, jei kuris nors vaikas įsidurs panaudotu infekuoto narkomano švirkštu ir užsikrės ŽIV.

Renka bjaurastį

„Užduočių paskirstymas miesto mokykloms 2006 m.“ – taip vadinasi dokumentas, sukurtas Miesto tvarkymo skyriaus specialistų.

Lentelėje mokykloms nurodyta, kokias teritorijas privalu iškuopti.

Pavyzdžiui, Sendvario pagrindinei mokyklai teks valyti Trinyčių parką, o Baltijos vidurinei mokyklai – tvenkinio prie Dubysos gatvės aplinką.

Kasmet pavasarį nurodytas teritorijas su vaikais tvarkantys pedagogai prisimindami purtosi, kokios bjaurasties tenka rasti.

Purvini popieriai, drabužiai, tušti buteliai, stiklo šukės – įprasti dalykai.

Tačiau rinkti panaudotus prezervatyvus, švirkštus ar nugaišusius paukščius bei kitus gyvūnus – menkas malonumas.

Privalu klausyti

„Į mokyklos teritoriją pirmiausia pasiunčiu kiemsargį, jog jis stiklo šukes ir panaudotus švirkštus surinktų, kad mokiniai netyčia neįsidurtų. Jei net mokyklos aplinka yra nuo svetimų neapsaugota ir mokiniams pavojinga, ką bekalbėti apie viešąsias miesto vietas? Ar iš tiesų jas valyti yra vaikų darbas?“ – stebėjosi M.Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius.

Bet, pasak jo, privalu klausyti įsakymo „iš viršaus“, nors talkų metu valdininkai vaikų neaprūpina net elementariausia saugos priemone – pirštinėmis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovės Laimos Juknienės nuomone, talkos padeda ugdyti darbštumą, pareigos jausmą.

Tačiau jos turi būti grindžiamos geranoriškumo principu, o ne prievarta.

Turėtų apmokėti

L.Juknienė priminė, jog talkos turi ir teisinį pagrindą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu pakelių, parkų ir kitų viešųjų vietų tvarkymas yra prilyginamas viešiesiems darbams. O juos turi organizuoti darbo biržos.

Be to, už atliekamus viešuosius darbus turi būti mokama.

Nei vaikams, nei pedagogams už paskirtų miesto teritorijų valymą niekas nemoka.

Tiesa, yra buvę atvejų, kad talkininkai nudžiuginami saldumynais.

„Mokiniai turėtų tvarkyti savo mokyklos teritoriją. Tada ir darbas būtų labiau gerbiamas, ir mažiau šiukšlinama“, – sakė pedagogė.

Duos pirštinių

Savivaldybės darbuotojai mokyklinių talkų nevertina teisiniu požiūriu.

Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Aldona Vybernaitienė mano, jog talkos – auklėjimo priemonė, nes jaunieji Klaipėdos gyventojai mažiau šiukšlins savo miestą.

Švietimo skyriaus inspektorei Irmai Bartninkienei Klaipėdos švarinimas – priemonė mokinių pilietiškumui ugdyti.

Kadangi savivaldybė jaunųjų talkininkų neaprūpins pirštinėmis, o tik šiukšlių maišais, mokykloms pasiūlyta įsilieti į vieno prekybos centrų tinklo organizuojamą pavasarinę akciją šį penktadienį.

Jos metu mokiniai ir tvarkys privalomąsias miesto teritorijas.

Prekybininkai pažadėjo pirštinių tūkstančiui vaikų.

Gresia tragedija

Visuomenės sveikatos centro gydytojos Astos Šlepetienės nuomone, to neužtenka.

Vaikų tvarkomose miesto vietose gali mėtytis ne vien paukščių, gyvūnų lavonai, bet ir stiklo šukės, panaudoti švirkštai.

„Mūsų parkai ir pakelės yra baisūs. Todėl juos valančių vaikų saugumas yra svarbiausia. Jiems reikia ne vien mūvėti pirštines, bet ir būti apsiavus tinkamais batais, kad kojų nepersidurtų“, – priminė A.Šlepetienė.

Pasak jos, niekam ne paslaptis, jog dauguma Klaipėdos narkomanų yra infekuoti ŽIV arba hepatitu B.

„Tokio žmogaus numestu panaudotu švirkštu persidūrus galima apsikrėsti. Jei nelaimė ištiks vieną mokinį, statistiškai tai bus nedaug. Tačiau konkrečiai šeimai tai bus tragedija“, – perspėjo gydytoja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.