Kodėl meilė primena psichozę

Normaliems žmonėms nauja meilė dažnai atrodo kaip psichikos liga, kliedesių, silpnaprotystės ir haliucinacijų kratinys. Ji žmones išskiria su draugais bei giminaičiais ir priverčia elgtis taip, kaip jiems nebūdinga – įkyriai skambinėti telefonu, dainuoti serenadas, klykauti ant stogų. Visa tai panašu į savotišką psichozę.

Dabar jau mokslininkai neurobiologai tokias pažeistas smegenis nuskanavo pačioje pirminėje romantinės meilės stadijoje, kol dar nekuriami bendri atostogų arba ilgalaikių įsipareigojimų planai.

Niujorko ir Niū Džersio mokslininkų atlikta fotografijų analizė, išspausdinta žurnale „The Journal of Neurophysiology”, įrodo, kad romantiška meilė, kitaip nei seksualinis geismas, yra biologinis poreikis.

Mokslininkai tvirtina, kad šis poreikis daug artimesnis alkio, troškulio ar narkotikų poreikiams nei tokioms emocinėms būsenoms, kaip jaudulys ar aistra. Įsimylėjėlių santykiams vystantis neuronų aktyvumas po truputėlį keičiasi.

Šie tyrimai padeda suprasti, kodėl meilė sukelia tokį platų emocijų rezonansą – nuo euforijos iki įtūžio arba nerimo – ir kodėl netekties atveju ji tampa dar stipresnė.

Tyrinėtojai atlieka ir kitą eksperimentą – analizuoja žmonių, kuriuos paliko mylimieji, smegenų atvaizdą.

„Kai patenki į romantinės meilės pinkles, ji tave užvaldo visą. Tu nekontroliuoji savęs. Tu kasdien nuo 6 val. ryto eini į treniruočių salę vien todėl, kad ten – ji, – sako dr. Helen Fišer, Rutgerso universiteto antropologė ir viena iš tyrimo autorių. – O kai žmogus atstumiamas, jis gali pradėti galvoti apie mylimojo persekiojimą, apie žmogžudystę, apie savižudybę. Šis romantinės meilės poreikis gali būti daug stipresnis, nei mes galime įsivaizduoti.”

Mokslininkai perspėja, kad smegenų skanavimo technologijomis minčių perskaityti neįmanoma, nes toks daugialypis reiškinys kaip meilė negali būti pažintas paprastais kompiuterinės grafikos metodais.

Daktaras Hansas Breiteris, Motyvuotos ir emocionalios neurobiologijos tyrėjų bendrijos direktorius iš Masačiūsetso ligoninės, sako: „Aš 95 proc. literatūros, parašytos remiantis magnetinio rezonanso tomografija, vertinu įtariai, o šį tyrimą įvertinčiau „puikiai”. Jis iš tikrųjų radikaliai keičia supratimą apie meilės poveikio mechanizmus”.

Mokslininkai išanalizavo apie du su puse tūkstančio smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, įsimylėjusių prieš kelias savaites ar prieš du mėnesius. Studentai žiūrėjo į savo mylimųjų atvaizdus, kol magnetinio rezonanso aparatas darė jų smegenų nuotraukas. Paskui tyrėjai šias nuotraukas sulygino su nuotraukomis, padarytomis studentams žiūrint į savo pažįstamų atvaizdus.

Funkcinė tomografija leidžia nustatyti padidėjusį kraujo priplūdimą į atskiras smegenų dalis, o tai atspindi smegenų veiklos pakitimus. Tyrimo metu kompiuteriu sukurtame ypač aktyvių zonų žemėlapyje matomi „karštieji taškai”, esantys smegenų gilumoje, už sąmoningo suvokimo lygmens.

Šios sritys pripildytos ląstelių, gaminančių arba sugeriančių cheminę smegenų medžiagą, vadinamą dopaminu, kuri aktyviai paplinta, kai žmonės ko nors įsinori arba laukia atlygio.

Patologinių žaidėjų, priklausomų nuo kokaino, ir netgi žmonių, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus iš pinigų, tyrimai parodė, kad šiems žmonėms išlošinėjant dopaminą išskiriančios sritys tampa ypač aktyvios.

Tačiau įsimylėjimas – iracionaliausio žmogaus elgesio pavyzdys. Tai nėra paprastas poreikių patenkinimas arba atlygio gavimas. Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad nuotraukose viena iš zonų ypač aktyvi žmonių, kurie anketose nurodė esą aistringai mylintys.

Mokslininkai išsiaiškino, kad ši aistringumo zona turi sąsają su troškimu ir nepaaiškinama trauka vienam konkrečiam žmogui iš gausybės patrauklių partnerių. „Ji yra toje žinduolių smegenų srityje, kuri atsakinga už daugumą pagrindinių funkcijų – mitybą, troškulį, akies obuolio judesį, – sako dr. Braun. – Visa tai vyksta pasąmonėje ir, manau, niekas iš šios smegenų srities nelaukė tokios specializacijos.”

Naujos meilės svaigulys pamažu, žinoma, praeina, o smegenų nuotraukose tomografas fiksuoja šių pokyčių įrodymus.

Ankstesniuose įsimylėjimo tyrimuose, kurių rezultatai buvo skelbti 2000 m., tomografu tirtas jaunuolių, bendraujančių jau apie dvejus metus, smegenų aktyvumas.

Smegenų nuotraukose, padarytose, kai tiriamieji žiūrėjo į savo mylimojo ar mylimosios atvaizdą, matyti padidėjęs aktyvumas tų pačių smegenų zonų, kaip ir naujajame tyrime, tačiau daug mažiau aktyvios zonos, kurios atsakingos už aistrą.

Viena iš priežasčių, dėl kurios meilė priverčia širdį apmirti, yra baimė, kad jausmas gali būti ne visai abipusis, kad sapnas nelauktai nutrūks.

Tolesniuose eksperimentuose dr. Fišer, dr. Aronas ir dr. Braun ištyrė 17 jaunų vaikinų ir merginų, kuriuos neseniai buvo palikę jų mylimieji, smegenų nuotraukas. Kaip ir anksčiau aprašytame eksperimente, mokslininkai sulygino nuotraukas: vieną – kai tiriamasis žiūrėjo į savo draugo atvaizdą, o kitą – kai jis žiūrėjo į savo buvusio partnerio nuotrauką.

Paaiškėjo, kad tiriamojo, žiūrėjusio į buvusio partnerio nuotrauką, smegenų srities, atsakingos už aistringą meilę, aktyvumas padidėjęs. „Matyt, tai tik patvirtina tai, kad kai tave palieka mylimasis, meilė jam tik sustiprėja. Šį reiškinį aš vadinu „netektis-trauka”, – rašo dr. Fišer.

Tyrime dalyvavusi viena iš savanorių buvo 22-metė studentė, prieš trejus metus išsiskyrusi su savo draugu. Kad užslopintų išsiskyrimo sukeltą skausmą, ji pasinėrė į audringą veiklą, tačiau būdavo momentų, kai jausdavo beveik fizinę kažko stoką.

„Tai sukėlė ne tiek mylimojo netektis, kiek to, ką aš anksčiau savyje turėjau: viltį, suvokimą, kad kažką turiu, kad visa tai galiu jausti. Ir staiga visa tai kažkur dingo”, – pasakojo ji.

Ir nenuostabu. Atlikę seriją eksperimetų mokslininkai nustatė, kad, be viso kito, įsimylėjėliai tarsi vienas kitą psichologiškai „savinasi”- iš dalies jo pažiūras, pomėgius, išraiškos būdus, charakterį.

„Asmenybės ekspancija įvyksta labai greitai. Tai vienas ryškiausių visų egzistuojančių pergyvenimų, ir jeigu tai negrėstų mūsų išgyvenimui, tai jis būtų vienas labiausiai stimuliuojančių pojūčių”, – sako dr. Aronas.

Kai įsimylėjęs žmogus visa tai praranda, jo smegenų sritys, atsakingos už emocijas, pažinimą ir reakciją į paskatą, reaguoja audringai. Tačiau anksčiau ar vėliau padidėjęs šių sričių aktyvumas palengva rimsta. O smegenų vingiai, atsakingi už aistringą meilę, lieka nepaliesti ir pasiruošę atgimti naujam gyvenimui bei naujai meilei.

Išvertė Rima Bruzgulytė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Moterims su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kodėl meilė primena psichozę"

  1. li

    aha..mm..sunki ta meile..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.