Keliauti – smagu, bet rūpesčių neišvengsi. Nors ir sėkmingai išsiruošęs, negali būti tikras, ar organizmas gerai reaguos į neįprastą svečios šalies klimatą, maistą ir kita. Ką jau kalbėti, kai ir prie mėgstamo ežero tėvynėje gali pasigauti erkių… Lietuvos pramogų pasaulio atstovų pasiteiravome, kiek jie yra apdairūs ruošdamiesi į kelionę.
Linas Adomaitis, dainininkas
Dėl neįprasto maisto didelių problemų man nekyla. Kol kas iš aplankytų šalių labiausiai patiko kipriečių virtuvė: maistas ruošiamas labai skaniai, jis ne per aštrus ir ne per saldus. Per vieną vakarėlį iš eilės buvome vaišinami 29 patiekalais, galvojau, čia kokia miesto šventė, o jiems, pasirodo, tai yra įprastas, nešventiškas dalykas.
Į Kiprą, Maltą, Graikiją vykau lapkritį, taigi ne per pačius karščius. Skiepytis prieš kelionę nėra tekę. Beje, pastebėjau, jog kai ištrūkstu į užsienį, kaip tik atsigaunu – fiziškai ir dvasiškai, ir klimato pakeitimą mano organizmas priima lengvai.
Tiesa, pernai gruodį, kai lankiausi Gruzijoje, buvo sunkoka. Gal dėl specifinių kalnų vietovės klimatinių sąlygų, o gal – dėl gausių įspūdžių labai sunkiai ėjosi užmigti vakarais, taigi beveik tris naktis nemiegojau.
Šiaip jau manau, kad keliaudamas į visiškai neįprastą aplinką, turi pasisaugoti ir pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie artimuosius – kur ir ką valgai, kaip jautiesi ir kokių grėsmių sveikatai esama.
Artimiausiu metu manau ilsėtis Lietuvoje, kadangi vasara pasirodo esanti visai graži, bet taip pat norėčiau pakeliauti po Skandinaviją, nuvažiuoti iki Norvegijos – automobiliu arba su draugais autobusiuku, su palapinėmis. Man patinka ilsėtis be didelio komforto, nereikalauju „superponiškų” sąlygų – galiu ir miegmaišyje ant žemės miegot, ir uodų nebijau, tikrai nesu lepus.
O spalį lapkritį norėčiau nuvykti į Kubą, bet dar nesidomėjau, kaip prieš važiuojant ten reikia pasirūpinti sveikata.
Giulija, dainininkė
Jeigu važiuočiau į kokią egzotišką šalį, pavyzdžiui, Afriką, kur neapdairumas gresia baisiomis ligomis, būtinai skiepyčiausi. O šiuo metu labiausiai mūsų šeimos mėgstamas poilsis – prie ežerų arba pajūryje, su žvejyba ir laužais.
Nerizikuojame maudytis, jeigu kokio tvenkinio ar ežerėlio vanduo nežinia kokio švarumo ir apskritai stengiamės gamta nepiktnaudžiauti.
Aišku, baisu dėl erkių, jų saugojamės, bet, kitą vertus, girdėjau kalbų, kad jų gali ir Vilniaus centre pasigauti, kur tik yra medžių. Jeigu būtų daugiau informacijos apie skiepus nuo erkių sukeliamų ligų, manau, ir pasiskiepyčiau.
O šiaip jau, kad ir ilsėdamasi gamtoje, mėgstu miegoti normalioje lovoje ir nusiprausti šiltu vandeniu. Kelionėse, be abejo, mėgstu paragauti tradicinių kurios nors šalies valgių. Tik nemėgstu jūros gėrybių – man jos atrodo tarsi nemaistas… Nors, ko gero, jeigu parodytų gražų triušiuką, o paskui lieptų valgyti triušienos, atsisakyčiau.
Hokšila Andradė, muzikantas
Be abejo, būtų buvę kvaila nesirūpinti savo sveikata vykstant į šalis, kur jai gali iškilti pavojų, – sakė Hokšila, kurį telefonu pagavome jau įsėdusį į lėktuvą – keliauninkas išvyko į Liverpulį dalyvauti draugo vestuvėse. – Keliaujant į tropines Afrikos šalis, būtina pasiskiepyti. Nueini į polikliniką, ir tau paskirs 6-7 skiepų „sesiją”. Aš esu paskiepytas nuo hepatito ir pan. O kad nesusirgtum maliarija, nuo kurios skiepų nėra, reikia gerti tabletes.
Šiaip jau aš pats nesu komforto mėgėjas, nuvažiavęs į egzotiškus kraštus ieškau paprastų žmonių, su kuriais galėčiau pabendrauti, pamatyti, kaip jie gyvena, paragauti jų maisto. Toks pažinimas tikresnis. O į neįprastus valgius mano skrandis reaguoja normaliai – „pasimeta” daugiausia keletui savaičių.
Laura Čepukaitė, dainininkė
Aš dabar prie ežero, poilsiauju, – į „Vakarų ekspreso” skambutį atsiliepė Laura. – Matai, esu iš tų, kurie mėgsta ir prie laužo pernakvoti, su valtele ar baidare paplaukiot, ir gražiame kurorte prie baseino pagulėt.
Apie skiepus šį tą žinau, štai mūsų gitaristas važiavo į Kubą, tai jam teko domėtis šia tema. Prie kitokių aplinkos sąlygų adaptuojuosi gana lengvai. Neprisimenu, kad būtų tekę sunegaluoti kelionėje. Apskritai labai retai sergu.
O maistui esu gana išranki, todėl ir kelionėse nedrąsiai eksperimentuoju ir egzotiškais skanumynais mane vargiai suviliosi. Man patinka kinų, indų virtuvė, o štai jūros gėrybių nemėgstu. Taigi to, ko nemėgstu ar nesu valgiusi, galiu tik trupučiuką paragauti.
Marius Šmitas, radijo ir TV laidų vedėjas
Man neteko skiepytis nuo hepatito ir panašių ligų, bet puikiai žinau, kad jeigu važiuočiau į šalį, priklausančią rizikos zonai, tą padaryčiau. Sunegaluoti svečioje šalyje man nėra tekę – ir kodėl turėtų, juk esu ne toks senas ir, be to, sveikas kaip ridikas!
Nuvažiavęs svetur, visada ragauju tenykščių patiekalų, labai mėgstu tokią egzotiką. Ir skrandis mano kuo puikiausiai reaguoja. Tiktai kartą, kai buvau Tunise, valgiau prastą patiekalą: paplotėlį, į kurio vidurį įmušamas kiaušinis, ir visa tai verdama aliejuje… Šio patiekalo paruošimas atrodė be galo keistas, o paskui keistai ir jaučiausi…
O šiaip jau, kalbant apie poilsį, mėgstu tiek civilizuotą, tiek prie kokio ežero, štai dabar su draugais ten važiuoju, ir bus viskas labai gražu! – linksmu balsu mums pranešė Marius. – Kitąkart pasitaiko, kad nuvažiavęs, pavyzdžiui, į Druskininkus, viešbutyje jautiesi tarsi kokiam „Novotel” Vilniuje – lyg ir niekur nebūtum išvykęs. O man labai patinka keisti aplinką!
Kalbino Valerija Lebedeva
„Vakarų eskpresas”