Teismuose – kova dėl Birių krovinių terminalo akcijų

Šiandien Klaipėdos apylinkės teismas skelbs sprendimą byloje, kurioje bendrovė „Ferteksos transportas“ siekia perimti 50 proc. UAB „Birių krovinių terminalas“ akcijų iš savo partnerio LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Pastarosios atstovai tokius veiksmus vertina kaip siekį užvaldyti daugiau kaip 9 mln. litų vertės turtą.

Prašo restitucijos

Po 50 proc. bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) akcijų šiuo metu valdo „Klaipėdos Smeltė“ ir verslininkas Igoris Udovickis. Pastarajam priklauso ir 80 proc. bendrovės „Ferteksos transportas“ akcijų. Likusios priklauso jo žmonai.

„Klaipėdos Smeltė“ 50 proc. BKT akcijų iš „Ferteksos transporto“ įsigijo 1999 metais. Vėliau tarp šių BKT bendrasavininkių kilo įvairių konfliktų, apie kuriuos „Vakarų ekspresas“ rašė nekart.

Neseniai „Ferteksos transportas“, motyvuodamas tuo, kad įsigyjant akcijas „Klaipėdos Smeltė“ nebuvo paprašiusi Konkurencijos tarybos leidimo vykdyti koncentraciją, pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį. Jame prašoma pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei pritaikyti restituciją – sugrąžinti „Ferteksos transportui“ dabar „Klaipėdos Smeltės“ valdomas BKT akcijas, už jas sumokant pradinę kainą.

„Ieško kelių išstumti „Klaipėdos Smeltę“

Anot „Klaipėdos Smeltės“ vadovų, 1999 metais buvo padaryta lemtinga klaida – pasitikėta I. Udovickio, kaip verslininko garbės žodžiu.

„Sandorio iniciatorius buvo I. Udovickis. BKT tuomet iš esmės nevykdė jokios veiklos, tad 50 proc. jo akcijų „Klaipėdos Smeltė“ įsigijo tik už 10 tūkst. litų. I. Udovickio buvo pasiteirauta, ar pagal tada dar prieš kelis mėnesius įsigaliojusį Konkurencijos įstatymą nereikėtų apie koncentraciją pranešti Konkurencijos tarybai. Pastarasis patikino, kad nei „Ferteksos transportas“ nei BKT bendrosios pajamos nesiekia tų ribų, kurias peržengus reikia prašyti leidimo koncentracijai“, – pasakojo „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas.

Nesutarimams tarp BKT akcininkų pasiekus apogėjų (tarp „Klaipėdos Smeltės“, I. Udovickio, „Ferteksos transporto“ bei BKT, kurį, anot R. Vaštako, realiai kontroliuoja I. Udovickis, vyksta beveik 30 teismų) I. Udovickis kreipėsi į Konkurenciją tarybą. Sužinojusi apie tai, „Klaipėdos Smeltė“ taip pat nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad ši nustatytų, ar buvo nebuvo sudaryta koncentracija, apie kurios galimybę bendrovė 1999 metais net neįtarė. Taryba nustatė, kad „Klaipėdos Smeltei“ įsigyjant 50 proc. BKT akcijų nebuvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. Tad taryba leido „Klaipėdos Smeltei“ vykdyti koncentraciją, o dėl pavėluoto „Klaipėdos Smeltės“ kreipimosi buvo pradėtas tyrimas, kuris yra sustabdytas, mat I. Udovickis apskundė teismui minėtąjį tarybos sprendimą.

R. Vaštakas mano, kad I. Udovickis, sužinojęs apie pavėluotą „Klaipėdos Smeltės“ kreipimąsi į Konkurencijos tarybą, pradėjo ieškoti kelių, kaip šį faktą panaudoti „Klaipėdos Smeltei“ išstumti iš BKT. Dabar I. Udovickis, „Klaipėdos Smeltės“ vadovo teigimu, nori kvestionuoti sandorį, kurį pats inicijavo.

„Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į jų paskirtį. Konkurencijos įstatymo paskirtis – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos sprendimas įrodo, kad „Klaipėdos Smeltei“ įsigijus BKT akcijų tokia laisvė suvaržyta nebuvo. Tačiau „Ferteksos transportas“, prisidengdamas deklaratyviu interesu, siekia teismo rankomis susidoroti su verslo partneriais ir gauti milžiniškos naudos – užvaldyti didelės vertės turtą. Dabar 50 proc. BKT akcijų yra vertos apie 9 mln. litų. „Ferteksos transportas“ nori, kad teismas pritaikytų restituciją ir sugrąžintų šias akcijas „Klaipėdos Smeltei“ sumokant pirminę jų kainą – 50 tūkst. litų. Kas trukdė „Ferteksos transportui“ dėl tokios priežasties kreiptis į teismą 1999 ar 2000 metais?“ – teigia R. Vaštakas.

Jo įsitikinimu, jei teismas patenkintų „Ferteksos transporto“ ieškinį, taip būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, kurie sudaro teisės pamatą.

„Logiškas interesas“

„Vakarų ekspresui“ susisiekus su I. Udovickiu, pastarasis teigė esąs užsienyje ir nurodė kreiptis į jo interesus ginantį advokato padėjėją Andrių Uoką.

„Ferteksos transportas“ į teismą kreipėsi iš karto, kai tik buvo aptiktas šis grubus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Iki 2002 metų, kai prasidėjo bylinėjimasis su „Klaipėdos Smelte“ dėl žemės nuomos, I. Udovickis neturėjo tokių teisinių pajėgumų, kurie yra sutelkti šiandien. Vykstant teismams buvo analizuojami visi duomenys ir šių metų pradžioje buvo užfiksuota, kad „Klaipėdos Smeltė“ nepaisė Konkurencijos įstatymo nuostatų“, – sakė A. Uoka.

Anot jo, ištaisyti šią padėtį yra visiškai logiškas „Ferteksos transporto“ interesas, nes „Klaipėdos Smeltė“ kaip akcininkas neva neveikia BKT naudai.

„Tai įrodo ginčas dėl žemės nuomos – nors BKT ir turi Aukščiausiojo Teismo pripažintą teisę nuomotis žemę, „Klaipėdos Smeltė“ vilkina nuomos sutarties pasirašymą. Be to, „Klaipėdos Smeltė“ BKT teikia labai brangias šilumvežių paslaugas – trečdalį terminalo uždirbamų pinigų tenka sumokėti „Klaipėdos Smeltei“. Esant tokiai situacijai BKT neturi lėšų, kuriomis galėtų grąžinti skolas „Klaipėdos Smeltei“, nes pastaroji tiesiog išsiurbia pinigus iš terminalo. „Klaipėdos Smeltė“ nesiekia išspręsti šios problemos, nes BKT skaičiuojami delspinigiai, kurių metinių palūkanų dydis – 36 proc“, – teigia A. Uoka.

Tiki sąžiningais teismais

R. Vaštako teigimu, „Klaipėdos Smeltė“ niekada nesiekė užvaldyti svetimo turto – esą bendrovės pozicija santykiuose su BKT visada buvo tik gynybinė. Jam keista girdėti skundus dėl pajamų trūkumo, kai BKT kasmet didžiules sumas išleidžia teisininkams. Beje, pusė šių sumų tenka padengti „Klaipėdos Smeltei“ kaip BKT akcininkei. Tad „Klaipėdos Smeltė“ bylinėjantis patiria dvigubus nuostolius.

„Visada stengiamės išspręsti visus nesutarimus dvišalėmis derybomis, bet visos pastangos nueina perniek – atsimušama lyg į sieną, tad lieka tik teisminis kelias. Vietoje to, kad būtų dirbama ir didinamos krovos apimtys, dalį jėgų tenka nukreipti kovai su kitais BKT akcininkais“, – teigia „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius.

A. Uokos teigimu, kaltinimai I. Udovickiui siekiu pasipelnyti yra visiška netiesa.

„Būtent jis jau nuo 1996 metų ekspedijavo trąšas ir pritraukė krovinį į BKT. Būtent jis, BKT dar nevykdžius jokios veiklos ir neturint lėšų, įkeitė savo turtą bankams, kad būtų gauta paskola terminalo statyboms. „Klaipėdos Smeltės“ indėlis – tik subnuomos sutartis. Ji nepadarė nieko, kad išaugtų BKT turtas“, – sakė A. Uoka.

Anot R. Vaštako, „Klaipėdos Smeltė“ sudaro visas sąlygas, kad nepaisant bylinėjimosi procesų BKT dirbtų stabiliai.

„Tikimės, kad teismas sugebės įsigilinti į bylos esmę ir triumfuos sąžiningumo bei teisingumo principai“, – sako „Klaipėdos Smeltės“ vadovas.

Martynas Vainorius

„Vakarų ekspresas“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.