Legendomis apipintas restoranas „Neringa” vienam Klaipėdos gyvenamajam rajonui paliko savo vardą. Tiesa, dabar restorano lankytojų eiles pakeitė gėlėmis prekiaujančios moterys ir saulėkaitoje ant žolės snaudžiantys girtuokliai…
Dabartiniame Neringos gyvenamajame rajone buvo Naujakiemio dvaro teritorija. Dar XVI amžiuje čia buvo įkurtas gyvulininkystės ūkis, kuris tapo dvaru. Gyvulininkyste dvaras vertėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Sovietmečiu čia buvo įsikūręs legendinis restoranas „Neringa”, kuris buvo ir vienas pirmųjų naktinių barų Lietuvoje. Į šį 1971 metais atidarytą restoraną iš anksto neužsiregistravę arba „po blatu” neįlindę lankytojai ir su vitrinomis įsiverždavo, ir pro antrojo aukšto langus įlipdavo.
„Neringos” restorano šiandien neliko net žymės. Jį privatizavus, čia įsikūrė prekybos centras.
Neringos gyvenamasis rajonas išdygo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Rajono kiemuose – daug erdvės, čia suformuotos kalvelės, yra daug žalumos. Neringos rajoną nuo šalia esančių Pempininkų skiria plati žalioji juosta, kurioje įsikūrę darželiai ir mokyklos. Šie rajonai buvo projektuojami kaip vienas mikrorajonas.
Šlaistosi „pijokai”
Neringos kvartalo gyventojos Žibutė ir Nerutė pastebėjo, kad rajone – daug ramybės ir žalumos, deja, ši žaluma pernelyg sužėlusi – pievelės ir kalvos seniai reikalauja šienapjūtės.
Taip pat moterys peikė mažus kiemus, kuriuose nesutelpančios mašinos.
Tačiau gyventoja Daiva sako, kad kiemais skųstis tikrai negalinti. „Man tai netrukdo. Mūsų kiemas tikrai didelis. Aš net išmokau vairuoti čia”, – sakė ji.
„Patinka šis rajonas – yra pėsčiųjų takas, turiu kur pasivaikščioti. Čia – daug žalumos, nes naujieji rajonai tos žalumos mažai turi”, – sakė Daiva, vaikščiojanti su savo mažyliu vežimėlyje.
Tačiau moteris pastebi ir daug blogybių. Pasak jos, ypač aplink prekybos centrą ir šalia esančius kioskus šlaistosi daug „pijokų”. Taip pat vaikams žaidimo aikštelių mažoka. „Bet čia nieko nepadarysi. Tai – viso miesto problema. Va, prie „Medios” yra pastatyta aikštelė, bet jau sulaužyta – vaikai patys nesaugo”, – sakė moteris.
Gyvenusi net trijuose Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose, moteris sakė, kad Neringos kvartalas – ne pats blogiausias, nors ir prastesnis už miesto centrą.
Įsikūrė statybų aikštelėje
„Gatvė toli, triukšmo nėra. Už kitus Klaipėdos rajonus jis daug ramesnis. Yra ir žalumos. Ją visą laiką laiku nupjauna, tik žiemą su sniegu prasčiau – nenuvalo”, – pasakojo jau daugiau nei trisdešimt metų Neringos rajone gyvenantis ponas Vladas.
Jis čia gyvena nuo pat šio Klaipėdos mikrorajono pirmųjų dienų. „Kai pastatė pirmą namą šiame rajone, į jį atsikrausčiau ir gyvenu iki dabar”, – sakė jis. Vyriškis su šeima įsikūrė praktiškai statybų aikštelėje – aplink buvo statomi namai, Šilutės plento tebuvo nutiesta tik pusė.
„Negalėjai privažiuoti prie namo, be guminių batų nebuvo įmanoma praeiti. Visur buvo baisūs molynai – nebuvo nei gatvių, nei šaligatvių. Sunkvežimis atvežė mūsų baldus, įklimpo. Teko ieškoti traktoriaus ir ištraukti jį. Medžius patys gyventojai sodino. Aš pats sodinau ir prie savo namo, ir šalia esančiame vaikų darželyje”, – pasakojo gyventojas.
Pasak jo, namai aplink išdygo netrukus – per porą metų, o šalia esantys devynaukščiai išdygo vėliau – po kokio dešimtmečio.
„Pacaniukams” nėra kur žaisti
Ponia Regina skundėsi, jog Neringos gyvenamajame rajone prastas susisiekimas su miesto centru. „Gyvenu Baltijos prospekte, o juo nė vienas maršrutas nekursuoja. Bent mikroautobusą paleistų. Nėra kaip iš centro parvažiuoti. Parvažiuoju iš turgaus su bulvėmis, su pilnom „sietkom” – toli nešti iš stotelės Šilutės plente”, – sakė ji.
Vakarais moteris sako einanti pasivaikščioti. Nors ir girdėjusi, kad pasitaiko apiplėšimų, jai su chuliganais nėra tekę susidurti.
Gyventoja, ilgą laiką dirbusi Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, pastebėjo, jog gyventojų automobiliai Neringos gyvenamojo rajono kiemuose sudaro kliūtis specialiajam transportui. „Įdomu, kodėl taip mašinos statomos?.. Žadu kreiptis į inspektorių. Koks čia susitarimas skersai mašinas sustatyti? Lieka vietos tik žmogui praeiti. Atvažiuotų greitoji pagalba arba gaisrinė – negalėtų įvažiuoti. Kadangi aš 27 metus dirbau priešgaisrinėje, man tokie dalykai rūpi”, – teigė moteris.
Ponia Regina pastebėjo, kad trūksta žaidimų aikštelių: „Nėra kur vaikams žaisti. Prie mokyklos viskas sulaužyta. Tokie „pacaniukai” ant suoliukų sėdi, mušasi…”
„Va, ant kalniuko vaikai susirenka, pasistato palapines ir žaidžia”, – pridūrė pasivaikščiojimo draugė Genė, Neringos gyvenamajame rajone gyvenanti daugiau nei trisdešimtį metų. Pasak moters, iš senosios žaidimų aikštelės, statytos sovietmečiu, nieko nebelikę – vietoj pavėsinių ir sūpynių tik keletas suolelių likę.
„Mūsų namas jau buvo pastatytas, šalia – dar tik statė. Lipdavom per purvynus”, – prisiminė savo gyvenimo pradžią naujame bute gyventoja.
Puošia savo kiemą
„Man buvo treji metai, kai čia atsikraustėm. Mūsų namas turbūt 1969 metais pastatytas, – bandė prisiminti ponia Jolanta. – Va, vaikystėje aikštelėje žaisdavome kvadratą, nes mašinų čia nebūdavo. Tarp medžių tinklą užkabindavome, palapines statydavome. Prie dabartinės „Medios” buvo baseinėliai, ten mes pliuškendavomės. Dabar ten – šiukšlynas…”
Pirmame aukšte gyvenanti moteris šalia namo įrengė ir prižiūri gėlių darželį. „Pro šalį eina žmonės – kam patinka gėlės, tas pagiria. Kam nepatinka, tas nieko ir nesako”, – pasakojo ji, laistydama gėles.
Rima Čeliauskaitė
„Vakarų ekspresas”