Vokelių dalytojų skydas – viešos patyčios

Bylinėjasi ir reklamuojasi

Vokelių skandalo sūkuryje atsidūrusios Krekenavos agrofirmos vadovai pradėjo atvirai šaipytis iš jiems metamų kaltinimų.

„Kas gaus Krekenavos vokelį?” – taip gundo šios įmonės reklamos kampanija. Akcijos metu pirkėjai gali laimėti vokelių su pinigais.

Tuo tarpu apie šioje agrofirmoje nelegaliai mokamus atlyginimus viešai prakalbusi ir už tai iš darbo atleista Dalia Budrevičienė vakar Panevėžio apylinkės teisme įteikė ieškinio pareiškimą. Ji mėgins prisiteisti kompensaciją už priverstines darbo pravaikštas.

Šiuo metu atliekamas tyrimas, ar agrofirma mokėjo algas vokeliuose, taip išvengdama mokesčių.

Ką mėgina įrodyti bendrovė?

Reklamos klipe vokelius su pinigais siūlo aktorius Remigijus Vilkaitis.

LNK televizijos laidoje „Dviračio žynios” R.Vilkaitis parodijuoja Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą, kurio šeimai ir priklauso agrofirma.

D.Budrevičienės interesus ginančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Kęstutis Čilinskas agrofirmos reklamą pavadino pasityčiojimu iš darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos.

Pasak K.Čilinsko, bendrovė tokia reklama demonstruoja, kad ji gali nepaisyti įstatymų.

Idėja sukurti reklamą, kurioje būtų siūlomi pinigai vokeliuose, kilo pačiai agrofirmai. Reklamos agentūra atliko tik techninį darbą.

Tačiau Krekenavos įmonės atstovai šioje reklamoje neįžvelgė nieko neetiška.

Prievaizdai gali tik patarti

Agrofirmos bandymas užsidirbti iš skandalo jau sulaukė reklamos specialistų priekaištų.

„Tai vertinu kaip cinizmo viršūnę, neribotą šaipymąsi iš susiklosčiusių aplinkybių”, – kalbėjo asociacijos Lietuvos reklamos biuro valdybos pirmininkas Marius Jovaiša.

Lietuvos reklamos biuras vienija reklamos agentūras, žiniasklaidos priemones.

Jo komisijoje taip pat yra Konkurencijos tarybos, Vartotojų teisių ir vaikų teisių apsaugos tarnybų atstovai bei psichologas.

Biuras prižiūri, kad reklamos turinys atitiktų etikos bei moralės normas, neįžeidinėtų kitų rinkos dalyvių, nepažeistų vartotojų teisių.

Arbitražo komisija ketvirtadienį svarstys Krekenavos agrofirmos reklamą. Tiesa, jos sprendimai nėra privalomi – jie yra rekomendacinio pobūdžio. Biuras tik gali viešai pasmerkti reklamos užsakovus.

Vadina drąsiu žingsniu

Lietuvos reklamos biurui priklauso ir agrofirmai vaizdo klipą sukūrusi agentūra „Age reklama”.

„Jei biuras pasakys, kam nusižengia ši reklama, imsimės veiksmų. Kol kas jokių išvadų nėra”, – sakė agentūros „Age reklama” direktorius Adomas Pladis.

Jo manymu, tokia reklama – drąsus žingsnis, tačiau jis turėtų pasiteisinti. Esą su kilusiu skandalu susijęs klipas yra labiau pastebimas, todėl jis turėtų padėti parduoti daugiau produkcijos.

Lazda – dviem galais

Lietuvoje draudžiama skelbti reklamą, kurioje pažeidžiami visuomenės moralės principai arba žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Bet nustatyti, kada reklama pažeidžia moralės normas, – sunku.

Anot Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, laisvojoje rinkoje etikos ir moralės normos labiau yra reklamos užsakovo sąžinės reikalas. Ar reklama yra etiška, turėtų spręsti ir patys vartotojai.

„Juk neetiška reklama gali suveikti ir priešingai. Vartotojai gali ja pasipiktinti ir nepirkti siūlomos produkcijos”, – sakė R.Stanikūnas.

Tuo tarpu M.Jovaiša teigė, jog pasikliauti vien visuomenės sąmoningumu negalima. Moralės normų laikymąsi turėtų garantuoti savireguliacijos institucija – Lietuvos reklamos biuras.

Sukluso ir inspektoriai

Krekenavos agrofirmos reklama sudomino ir Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri yra atsakinga už gyventojų pajamų mokesčio administravimą.

Jeigu alga yra mokama vokelyje, tuomet į biudžetą nesumokamas gyventojų pajamų mokestis.

Tačiau inspekcijos viršininko pavaduotojas Daivis Zabulionis vakar nekomentavo, ar bus imtasi kokių nors priemonių.

Džiaugėsi advokato pagalba

Ieškinio pareiškimą į Panevėžio apylinkės teismą atnešusią D.Budrevičienę vakar atlydėjo advokatas K.Čilinskas.

Teismo prašoma pripažinti, jog agrofirma su D.Budrevičiene neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Todėl nukentėjusi darbuotoja nori, kad jai būtų priteista išmoka ir kompensacija už priverstines pravaikštas.

„Esu užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau kol kas daugiau pasiūlymų negavau. Tik vieną – iš bendrovės „Vilniaus mėsa”.

Tiesą sakant, dabar būtų sudėtinga normaliai dirbti. Daug laiko tenka sugaišti dėl bylinėjimosi su agrofirma. Džiaugiuosi, kad esu ne viena. Su advokato K.Čilinsko pagalba tikiuosi įrodyti, kad su manimi buvo susidorota. Nors Lietuvoje panašius dalykus įrodyti nėra lengva”, – kalbėjo D.Budrevičienė.

Ketina eiti iki galo

Moteris buvo atleista iš darbo po to, kai šių metų vasarį Krekenavoje vykusiame susitikime su Darbo partijos lyderiu viešai prabilo apie tai, jog dalį atlyginimo gauna vokelyje.

Tą patį mėnesį po ligos į darbą atėjusi D.Budrevičienė atlyginimo vokelyje nebegavo ir prarado dalį savo uždirbtų pinigų.

Agrofirmoje dirbantys žmonės piktinosi, kad po skandalo sumažėjo atlyginimai. Kai kurie kaimynai nustojo sveikintis su D.Budrevičiene. Tačiau yra ir tokių, kurie ją palaiko.

„Žinau, kad turiu šį darbą atlikti iki galo, kad ir kiek man jis kainuotų. Per tuos skandalus smarkiai suprastėjo sveikata, paūmėjo hipertoninė liga”, – skundėsi moteris.

Pareiškimas paskatino veikti

Kilus skandalui Krekenavos agrofirmos akcininkai V.Uspaskichas bei jo žmona Jolanta Blažytė bandė gintis viešai aiškindami, esą jie asmeniškai premijuoja darbuotojus.

Lietuvos televizijos laidoje „Forumas” J.Blažytė rodė vokelius gaunančiųjų sąrašus ir teigė, kad pinigai sumokėti vadovaujantis įstatymais bei deklaruoti.

Šis pareiškimas nustebino mokesčių administratorius.

„Nelabai aišku, ką turėjo galvoje J.Blažytė sakydama, kad yra kažkokie sąrašai, o visi mokėjimai deklaruoti. Tad buvo pradėtas tyrimas. J.Blažytė turės paaiškinti lėšų šaltinius”, – „Lietuvos ryto” žurnalistei Ramunei Sotvarienei sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Modestas Kaseliauskas.

– V.Uspaskichas sakė, kad papildomai darbuotojams moka iš dividendų, kuriuos gauna akcininkai. Ar tokie priedai prie atlyginimų yra teisėti?

– Kol tyrimas nebaigtas, nėra žinomi įvykusių sandorių tikslai, faktinės aplinkybės, aš negaliu atsakyti, kokios rūšies pajamoms galima priskirti tokias išmokas, kokie mokesčiai turėjo būti sumokami.

Jeigu su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos iš dividendų, tai vertinama kaip galimas piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais.

– Pinigai vokeliuose buvo mokami už darbą įmonėje. Ar juos reikia laikyti algos dalimi? Kokie mokesčiai tokiu atveju yra privalomi?

– Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį. Jis apima ne tik pagrindinį, bet ir visus papildomus uždarbius, nesvarbu, kaip darbdavys juos išmoka.

Su darbo arba jo esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 33 proc. pajamų mokesčio tarifu.

– V.Uspaskichas siūlė D.Budrevičienei ir visiems nepatenkintiems darbuotojams deklaruoti vokeliuose gaunamas sumas ir sumokėti mokesčius.

– Mokesčius nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, moka ne darbuotojai. Juos apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo darbdavys.

– Galbūt jis turi teisę kiekvieną mėnesį algos dieną dovanoti samdomam darbuotojui pinigų?

– Fizinis asmuo gali teikti dovanas kitam žmogui.

Tokiais atvejais iš dovanojamos sumos reikia atimti 24 neapmokestinamus pajamų dydžius (6960 litų), o nuo likusios sumokėti 33 proc. pajamų mokestį.

Tačiau tais atvejais, kai pinigai išmokami kaip atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas, jie negali būti laikomi dovana.

Savo esme arba pagal turinį tai yra darbo užmokestis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.