Vietoj lenktynių trasos – areštinės gultai

Suėmė lygiai po dešimt metų

Žinomam mūsų šalies automobilių lenktynininkui, varžybų „Aplink Lietuvą“ pagrindinio prizo – Prezidento taurės laimėtojui Alvydui Albrechtui šią vasarą teks pamiršti lenktynių trasas.

Šį 43 metų kaunietį vakar Vilniaus antrasis apylinkės teismas leido suimti trims mėnesiams.

Sportininkas yra įtariamas užsakęs verslininko Rimanto Grainio nužudymą sostinės centre, Vyriausybės rūmų pašonėje.

Vakar sukako lygiai dešimt metų, kai buvo įvykdytas šis didelį atgarsį šalyje turėjęs nusikaltimas.

R.Grainio nužudymo vykdytojai jau seniai nuteisti, tačiau užsakovas iki šiol pareigūnams nebuvo žinomas.

Buvo sulaikytas namuose

A.Albrechtas užvakar buvo sulaikytas savo namuose.

Anot pareigūnų, jau nuo 2002 metų buvo paskelbta A.Albrechto paieška. Nors pats įtariamasis, iki šiol dirbęs vienoje Kauno bendrovėje konsultantu, teigė niekur nesislapstęs.

Pastaraisiais metais jis dalyvaudavo automobilių ralio varžybose, dažnai vykdavo į užsienį.

Neigia pažinojęs auką

Įtariamasis neigia asmeniškai pažinojęs R.Grainį.

Tačiau Generalinė prokuratūra atnaujino šią baudžiamąją bylą ir sulaikė A.Albrechtą.

Jis įtariamas 1995-ųjų gegužę per tarpininką vilnietį Olegą Lysenką užsakęs R.Grainio nužudymą.

Įtariamasis teigė nepažinojęs R.Grainio, tačiau prisipažįsta, kad buvo pažįstamas su O.Lysenka.

Jau maždaug septynerius metus O.Lysenka yra dingęs be žinios.

Manoma, kad parodymus apie sprogdinimą Vilniaus centre duoda suimtas Kauno šešėlinio pasaulio autoritetas Jonas Bielskis, gerai pažinojęs R.Grainį ir A.Albrechtą.

Laimėjo Prezidento taurę

A.Albrechtas yra laikomas vienu įtakingiausių automobilių sporto veikėjų.

Neseniai jis buvo išrinktas Lietuvos automobilių sporto federacijos ralio komiteto pirmininku.

Vienu geriausių lenktynininkų šalyje vadinamas kaunietis yra iškovojęs daug pergalių varžybose. 2001 metais jis laimėjo ralio maratoną „Aplink Lietuvą“ ir iškovojo Prezidento taurę.

Tada jam šią taurę įteikė premjeras Algirdas Brazauskas.

Vėliau A.Albrechtas iškovojo daug prizinių vietų kitose svarbiose varžybose mūsų šalyje ir užsienyje.

Garsėjo auksinėmis rankomis

A.Albrechtas puikiai išmano techniką.

Varžybose jis dažniausiai lenktyniaudavo automobiliu „Lancia Delta Evo 2“. Tačiau šis automobilis dažnai gedo, o detalės kainavo labai brangiai.

Tada A.Albrechtas nutarė automobilį patobulinti – iš jo liko tiktai originalus kėbulas – visa kita lenktynininkas perdarė pats.

Priklausė garsiai grupuotei

Operatyviniais policijos duomenimis, jaunystėje A.Albrechtas buvo priskiriamas Kauno Žaliakalnio nusikalstamai grupuotei.

1985 metais jis buvo nuteistas už plėšimą, tačiau teismas bausmės vykdymą atidėjo.

Dar po penkerių metų kaunietis buvo apkaltintas sukčiavimu. Ši byla buvo ilgai tiriama, tačiau vėliau nutraukta.

Po ralio – į areštinę

A.Albrechtas į konfliktus su pareigūnais įsiveldavo net dalyvaudamas lenktynėse.

2003 metais per Šiauliuose vykusį ralį „Žemaitija 2003“ policijos pareigūnai A.Albrechtą buvo sulaikę ir parai uždarę į areštinę. Tada policininkai tvirtino, jog lenktynininkas juos rusiškai išplūdo.

Sustabdę sportininką, pareigūnai jį paguldė ant automobilio variklio dangčio, užlaužė rankas ir surakino antrankiais. Po to A.Albrechtas buvo nuvežtas į areštinę.

„Nesu mažvaikis, kad imčiau keikti pareigūnus.

Tikrai nenoriu turėti savo biografijoje įrašo „teistas“, juolab kad turiu asmeninį ginklą, o teistiems asmenims ginklai neišduodami“, – iškart po šio incidento „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Albrechtas.

Dėl šio konflikto A.Albrechtui už pareigūnų įžeidimą buvo trečią kartą iškelta baudžiamoji byla. Tačiau abiem pusėms susitaikius ji buvo nutraukta.

Pardavė akcijų paketą

A.Albrechtas laikomas pasiturinčiu verslininku. Prieš penkerius metus jis buvo vienas didžiausių koncerno SBA akcininkų – valdė apie 15 procentų akcijų.

Tačiau prasidėjus SBA konfliktui su bendrove „Status“ A.Albrechtas savo akcijas pardavė.

Tikėjosi gerai uždirbti

Kalbama, kad dalį už akcijas gautų pinigų A.Albrechtas investavo į aukso paieškas Ganoje.

Bet noras surasti aukso klodus ir staiga pralobti A.Albrechtui ir kitiems į šią avantiūrą įsivėlusiems kauniečiams baigėsi liūdnai.

Šiuos aukso ieškotojus apgavo vietiniai ir iš Rusijos atvykę aferistai. Kauniečiai Afrikoje išleido daugybę pinigų, prisipirko brangios aukso paieškoms būtinos technikos, tačiau nieko nepešę buvo priversti grįžti į Lietuvą.

Prekiavo automobiliais

Po šios nesėkmės A.Albrechtas sugebėjo atsitiesti. Jis įkūrė bendrovę „Animus Mobilis“, kuri tapo oficialia „Opel“ atstove Kaune, įsigijo automobilių servisą ir ruošdavo mašinas lenktynėms.

Pastaruoju metu A.Albrechtas dideles pinigų sumas už palūkanas skolindavo įvairiems šešėlinio verslo atstovams.

Žudikas kali iki gyvos galvos

Dar 2001-ųjų rudenį už R.Grainio nužudymą kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas Valerijus Januškevičius.

Teisme jis prisipažino kaltu dėl sprogdinimo ir smulkiai paaiškino, kaip pagal vadovėlį sukonstravo sprogmenį.

V.Januškevičius tuomet prisipažino, kad už R.Grainio nužudymą gavo 10 tūkst. JAV dolerių.

Tada žudiko bendrininkas teisiamasis Genadijus Bazurinas teisme kalbėjo, kad į jį kreipėsi jo pažįstamas O.Lysenka ir paaiškino, kad reikia nužudyti vieną žmogų.

Iš pradžių O.Lysenka paprašė G.Bazurino suvesti su kitu kaltinamuoju Ivanu Matulevičiumi, kuris galėtų užsakymą perduoti tiesioginiam žudikui.

Tačiau I.Matulevičius atsisakė susitikti su O.Lysenka.

„O.Lysenka parodė, kur R.Grainys gyvena, kokiu automobiliu važinėja, sakė, kad jį reikia nužudyti dėl kažkokių akcijų ar pinigų, kalbėjo, kad tas žmogus yra nusikaltėlis“, – sakė G.Bazurinas.

Jis paklausė I.Matulevičiaus, kiek kainuos nužudyti R.Grainį, šis atsakė, kad 10 tūkst. JAV dolerių.

Šiuos pinigus O.Lysenka perdavė G.Bazurinui, šis – I.Matulevičiui. Tačiau vėliau I.Matulevičius pareiškė, kad reikia sumokėti dar 2 tūkstančius JAV dolerių.

1995 metais I.Matulevičius paprašė patikslinti R.Grainio išvaizdą, todėl G.Bazurinas su O.Lysenka sekė R.Grainį. „O.Lysenka pageidavo, kad R.Grainys būtų nužudytas už miesto“, – tuomet teisme sakė G.Bazurinas.

Per radiją išgirdęs apie R.Grainio susprogdinimą, G.Bazurinas susitiko su I.Matulevičiumi ir šiam papriekaištavo: „Aš pareiškiau pretenzijas, kad padaryta ne taip, už ką pinigai sumokėti“.

Turėjo būti nušautas

Anot tuomet teisme liudijusių kaltinamųjų, R.Grainys turėjo būti nušautas.

„Aš pasiteiravau V.Januškevičiaus, kiek jis nori už šį darbą.

Jis pasakė, kad avansu reikia 5 tūkstančių, o po darbo – dar 5 tūkstančių dolerių“, – apie užsakytą žmogžudystę kalbėjo kaltinamasis I.Matulevičius.

Prieš penkerius metus duodamas parodymus teisme, V.Januškevičius sakė, kad I.Matulevičius tuomet paklausė, kiek jam reikės laiko pasiruošti nužudyti žmogų.

Samdomas žudikas paprašė poros savaičių.

„Aš planavau jį nušauti, bet tam reikėjo nusipirkti automobilį, gauti kitos mašinos numerius. Apžiūrėjau R.Grainio buto kiemą, jis buvo labai nepatogus, ten buvo daug automobilių“, – tuomet pasakojo V.Januškevičius.

Vėliau samdomas žudikas nusprendė auką susprogdinti.

Jis paruošė sprogmenį iš trotilo, tačiau pirmą sykį jo nepavyko pritvirtinti prie automobilio – įsijungdavo signalizacija.

Tada V.Januškevičius per dieną perdarė sprogmenį: panaudojo lengvesnę ir galingesnę sprogstamąją medžiagą plastitą.

Šią bombą jis magnetu pritvirtino prie R.Grainio automobilio.

Teisiamas verslininko sprogdintojas V.Januškevičius aiškino: „Man minėjo, kad užsakovai – kažkokie kaukaziečiai, kurie yra skolingi R.Grainiui. Jie ir prašė užsakymą labai skubiai įvykdyti“.

Audris Kutrevičius, Arvydas Lekavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.