„Be abejo, šiandien technologijos labai svarbu, tačiau lygiai taip pat svarbu, kas tas mašinas valdo, kokia to žmogaus pasaulėjauta. O šitie dalykai pasiekiami tik per humanitarinius mokslus. Jei XXI amžius nebus humanitarinis, jo nebus iš viso”.
Taip neprestižiniais vadinamų humanitarinių dalykų studijų aktualumą šiandien aiškina Klaipėdos universiteto (KU) Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) dekanas doc. dr. Rimantas Balsys.
„Vakarų ekspresas” jau rašė apie Gamtos ir matematikos mokslų fakultetą. Šiame numeryje dienraštis tęsia straipsnių apie KU studijų programas seriją ir pristato humanitarams skirtas studijas.
Šiemet HMF abiturientams siūlo lietuvių filologijos su antrąja specialybe – etnografija, režisūra, suomių kalba studijų programas bei anglų, romanų filologijos, evangeliškosios teologijos, istorijos, rusų filologijos ir lietuvių kalbos studijų programas. Be to, po trejų metų pertraukos vėl bus galima rinktis vokiečių filologijos studijas.
R. Balsio teigimu, paklausiausi rikoje anglų filologijos absolventai. Anot pašnekovo, tokių specialistų trūksta ir dar ilgai trūks. Nesunkiai darbą suranda ir rusų kalbos specialistai. Jie sėkmingai dirba versle su posovietinėmis valstybėmis. Vokiečių kalbos specialistai, pasak R. Balsio, laukiami turizmo versle.
Bene universaliausi specialistai – lietuvių filologijos absolventai. R. Balsio teigimu, raštingų žmonių reikia visur. Jie dirba žiniasklaidos priemonėse, administratoriais, mokytojais. Ne maža dalis išnaudoja savo antrąją specialybę. Pavyzdžiui, etnologai dirba muziejuose, etninės kultūros centruose, turizmo srityje, o režisierių gausu žiniasklaidoje, jaunimo centruose, mokyklose.
Kalbų išmoksta per 4 metus
Peržvelgus HMF studijų programas, akį traukia ne taip dažnai sutinkamos kalbos: suomių, švedų, taip pat italų, kurią studijuoja romanų filologijos studentai. Kita vertus, kyla klausimas, ar įmanoma per ketverius metus jų išmokti, ar toks specialistas ras darbą. To „Vakarų ekspresas” teiravosi dėstytojų ir studentų.
Romanų filologijos katedros vadovė doc. dr. Raimonda Mineikienė įsitikinusi, kad studentai, baigę šias studijas, ras savo vietą darbo pasaulyje. Čia ruošiami plataus profilio filologai vertėjai, filologai tyrėjai. Absolventai gali dirbti teksto redaktoriais, biuro administratoriais, užsienio kalbų konsultantais įmonėse, mokytojais.
Studijų tikslas, anot pašnekovės, paruošti laisvai kalbantį romanų kalbomis specialistą, todėl jau pirmame kurse studentai mokosi prancūzų, italų, lotynų, o nuo trečio kurso – anglų kalbų. Ši studijų programa, pasak R. Mineikienės, orientuota į kalbą raštu, t.y. studentai mokosi versti tekstus, o ne sinchroninio vertimo.
Kaip gerai žmogus išmoksta kalbą, vadovės teigimu, labiausiai priklauso nuo jo paties pastangų. Anot jos, yra tokių jaunuolių, kurie suspėja ir paskaitas lankyti, ir dirbti, ir eiles prancūziškai rašyti. Be to, svarbu ir asmeninės savybės. Studijuojantiesiems romanų filologiją būtinas loginis mąstymas, nes prancūzų kalba, pasak R. Mineikienės, labai tiksli.
Įsidarbino nesunkai
Ketvirto kurso romanų filologijos studentė Renata Ramanauskaitė tvirtina čia išmokusi kalbų, įgijusi vertimo patirties.
Renata sako svajojusi dirbti pagal specialybę ir nė neketinanti „palaidoti” diplomo stalčiuje. Beje, įsidarbino mergina be didelio vargo. Šiuo metu ji verčia filmus iš prancūzų kalbos „Balticum” TV.
Tiesa, Renata prisipažįsta, kad iš vertėjos darbo tikėjosi daugiau. „Darbas gerai mokamas, tačiau jo nėra daug”, – aiškina studentė.
Renata išvertė daugiau nei 150 filmų, tačiau profesionale mano tapsianti tik sulaukusi penkiasdešimties. Anot jos, vertėjo darbe svarbiausia praktika, kantrybė, neblėstantis žingeidumas, o pasirinkusiems vertimą žodžiu – ir atsparumas stresinėms situacijoms.
Suomių reikia sostinėje
Anot Skandinavistikos centro direktorės Karin Karčiauskienės, išmokti lietuvio ausiai neįprastas suomių ir švedų kalbas įmanoma. Yra studentų, kurie puikių rezultatų pasiekia net per metus.
K. Karčiauskienė pripažįsta, kad studentai pasigenda daugiau praktinių užsiėmimų, todėl 7 semestre numatyta naujovė – praktika. Kita vertus, specializacijai skirti vos 5 kreditai, tad daugiausiai praktinių įgūdžių studentai gali įgyti išvykę studijuoti į Suomiją bei Švediją. O galimybę mokytis šių šalių universitetuose ar liaudies mokyklose, anot pašnekovės, turi kiekvienas.
Suomių bei švedų kalbų specialistai, anot vadovės, gali dirbti vertėjais referentais, gidais, ambasadų darbuotojais. Tačiau įsidarbinti uostamiestyje lengviau švedų kalbos specializacijos studentams. Suomiškai kalbančių žmonių, K. Karčiauskienės teigimu, labiau reikia sostinėje.
Suomių kalbos specialistų sako nepasigendąs ir UAB „Lemminkainen Lietuva” Klaipėdos filialo direktorius Aivaras Antanaitis. Pasak jo, įmonėje suomiškai kalbančių žmonių nė nereikia, nes suomiai kuo puikiausiai kalba angliškai.
Tačiau ateityje padėtis gali keistis. Anot pašnekovo, suomiai palankiai vertina Lietuvą ir ateityje čia įsikurs daugiau jų kapitalo įmonių.
Suviliojo egzotika
Šiuo metu Vilniuje gyvenančios buvusios KU studentės lietuvių filologijos ir suomių kalbos studijų programa sako susidomėjusios būtent dėl suomių kalbos egzotiškumo. Be to, jas viliojo ir galimybė išvykti mokytis į Suomijos mokyklas.
„Verslo žinių” pardavimų vadybininkė Alma Dabkutė studijomis KU sako esanti patenkinta. Ypač daug jai davė metai Juveskiulios (Jyvaskyla) universitete.
„Didžiausią žinių bei idėjų bagažą išsivežiau būtent iš šios šalies. Suomijos universitetai ne tik suteikia specialybę, bet ir ruošia gyvenimui. Dalykai ten dėstomi ne todėl, kad dėstytojui reikia etato, o dėl to, kad yra reikalingi ir įdomūs. Todėl Suomijos absolventams nereikia vos baigus mokslus bėgti uždarbiauti į užsienį”, – pasakoja Alma.
Nenorėdama pamiršti kalbos, Alma Vilniuje baigė gidų kursus ir dabar, augindama dukrelę, dirba su suomių turistais. Anot jos, tik baigus mokslus nėra lengva įsidarbinti nei Klaipėdoje, nei sostinėje. Tačiau kalbos mokėjimas ieškant darbo tikrai yra pranašumas.
Padėjo rasti darbą
Vienoje Suomijos kapitalo įmonėje Vilniuje administratore dirbanti Kristina Andla tvirtina, jog suomių kalba jai suteikė ne tik gerą darbą, tvirtą materialinį pagrindą, naudingų pažinčių, bet ir gražią šeimą.
Dar studijuodama universitete Kristina laimėjo atranką ir buvo pakviesta dirbti Vilniuje. „Nustebau, nes neturėjau darbo patirties, be to, gyvenau Klaipėdoje”, – prisimena pašnekovė.
Kristina sako kasdien pritaikanti ir tvirtas lietuvių filologijos žinias, o bendradarbiai iš karto pastebėjo, kad ji filologė. Kristina mielai konsultuoja kolegas rašant įvairius raštus ar verčiant tekstus, o ant jos darbo stalo visuomet guli Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.