Albertas Vėberis iš Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Pakalnių kaimo teigia, kad jo gyvenimą nuodija ne tiek netoli namų esantis Liūdynės sąvartynas, kiek giminaičiai.
Praeitų metų birželio mėnesį našlys su dviem mažamečiais vaikais likęs vyras skundžiasi, kad šie siekia jį kontroliuoti kiekviename žingsnyje, o blogiausia – kėsinasi iš jo atimti atžalas.
Praėjusią savaitę 45 metų nei rašyti, nei skaityti nemokantis A.Vėberis išgarsėjo prieš Velykas savo 5 metų dukrą ir 3 metų sūnų iš Rokiškio rajone gyvenančios sesers parsivežęs su „TV3 pagalbos” komanda.
Netrukus moterys susipyko
Pasak našlio, karas tarp jo ir giminaičių bei velionės motinos, vaikų močiutės, užvirė po to, kai jo namuose pasirodė 53 metų Birutė Marcinkevičienė iš Pasvalio rajono Puodžiūnų kaimo.
Prieš mėnesį šią moterį pagal pažinčių skelbimus surado ir A.Vėberiui pripiršo pati jo mirusios sugyventinės motina, kurią jis vadina uošve.
Tačiau uošvė netrukus susipyko su žento naująja drauge dėl anūkų lankymo ir priežiūros. Nuo to karto ir įsiplieskė niekaip nesibaigiantis karas.
Per šunį pateko ligoninėn
Alyvos į ugnį šliukštelėjo balandžio pradžioje A.Vėberiui atsitikusi nelaimė. Miške uždarbiaujantis vyras važiavo kumele kinkytu vežimu, kai staiga kelią pastojo didžiulis šuo. Keturkojis griebė už apynasrio arkliui, šis išsigandęs pasileido lėkti tekinomis kiek įkabindamas. A.Vėberis pamena atsipeikėjęs tik pakelėje.
Šalia gulėjo aplaužytas vežimas, kumelės nebuvo matyti. Raktikaulį susilaužiusiam kaimiečiui teko gultis į Panevėžio ligoninę. Jis buvo operuotas.
B.Marcinkevičienė A.Vėberio sūnų ir dukrą parsivežė į savo namus.
Netrukus pas ją atvažiavo Alberto sesuo iš Rokiškio rajono ir išsivežė vaikus.
Moteris gavo Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos ir ligoninėje gulinčio brolio leidimą. Tiesa, vėliau A.Vėberis aiškino, kad tuo metu dėl sunkios sveikatos būklės jis nesupratęs, ko iš jo nori giminės.
Sveikstantis A.Vėberis sesers pareikalavo parvežti jam vaikus, tačiau ši neskubėjo. Tada vyriškis pasiguodė vienam gydytojui.
Medikas ligoniui pasiūlė pasikviesti į pagalbą televiziją. Prieš Velykas išėjęs iš ligoninės šis taip ir padarė.
Pinigus skaičiuoti moka
Našlio sesuo ir kiti artimieji labai susisielojo sulaukę tokio netikėto viešumo. Per televiziją jie visai Lietuvai dievagojosi iš geros širdies norėję pasirūpinti A.Vėberio vaikais, kol šis gydysis ligoninėje.
Giminaičiai sakė, kad mielai paglobotų ir patį vaikų tėvą, kuris esą yra neraštingas ir net pinigų nepažįsta.
Kazachijoje lietuvės ir vokiečio šeimoje gimęs ir šioje šalyje keliolika metų gyvenęs A.Vėberis patvirtino nemokąs nei rašyti, nei skaityti, bet užtat pinigus puikiai skaičiuojąs.
Tai jis pademonstravo ir prieš kamerą.
Prašo daugiau nebesikišti
Nors A.Vėberis vaikus susigrąžino, jo santykiai su giminėmis tik paaštrėjo. Vyras guodėsi, kad artimieji verčia jį keltis arčiau jų į Rokiškio rajoną, Juodupę, buvusius jų motinos namus.
„Vyresnioji sesuo nori mane kiekviename žingsnyje kontroliuoti. Ne veltui jai pažįstami prokuroro pravardę yra priklijavę. Matyt, sesuo svajoja kada nors tapti mano vaikų globėja ir kas mėnesį gauti po 500 litų už kiekvieną”, – svarstė Pakalnių kaimo gyventojas.
A.Vėberis į buvusius motinos namus nenori kojos kelti ir dėl to, kad ten, anot jo, gaisre žuvo 3 žmonės. A.Vėberis guodėsi, kad ramybės jam neduoda ir mirusios sugyventinės motina.
„Uošvienė pas mane važinėja, visaip plūstasi, grasina atimti vaikus. Ji ant Birutės dantį griežia, nors pati man ją pripiršo”, – dėstė jis.
Vyras tikino norįs tik vieno, kad niekas daugiau nebesikištų į jo gyvenimą. Praėjusią savaitę jis vaikus išvežė pas B.Marcinkevičienę, o pats ėmė ruoštis persikraustyti į kitą seniūniją, kur nusižiūrėjo namą.
Auklė tapo drauge
B.Marcinkevičienė „Panevėžio rytui” prisipažino nesitikėjusi, kad pažintis su A.Vėberiu jai užtrauks tiek nemalonumų.
Moteris pasakojo, kad su našliu iš Panevėžio rajono ją neakivaizdžiai supažindino buvusios jo sugyventinės motina. A.Vėberio vadinamoji uošvė vieno laikraščio pažinčių skyrelyje pamatė B.Marcinkevičienės skelbimą.
Senoji iš pradžių poniai Birutei pati paskambino, o paskui jos telefono numerį davė A. Vėberiui. Pora susitiko ir vienas kitam patiko.
Pasak B.Marcinkevičienės, iš pradžių ji sutarė pas A.Vėberį dirbti aukle, tačiau moteris neapsiribojo vien tik vaikų priežiūra. Ji skalbė, gamino valgį visai šeimai ir pasilikdavo nakvoti.
Du savo paauglius vaikus auginanti B.Marcinkevičienė ir A.Vėberis pradėjo kurti bendro gyvenimo planus.
„Man Albertas patiko. Jis rimtas, darbštus vyras. Visai ne toks, kaip kiti, kurie atsiliepė į mano skelbimą. Šiems rūpėjo tik moterimi pasinaudoti”, – atviravo moteris.
Moterį terorizuoja anonimai
Pasak B.Marcinkevičienės, viskas būtų buvę gerai, tačiau ji pajuto nepatinkanti išrinktojo giminėms. Ponia Birutė greitai susikirto ir su A.Vėberio uošve dėl anūkų lankymo.
„Ji pareikalavo, kad vaikus mes jai atvežtume svečiuotis į Panevėžį, o aš pasakiau, kad to nebus, tegu pati atvažiuoja su jais pasimatyti Alberto namuose”, – konflikto priežastį nurodė pašnekovė.
B.Marcinkevičienė guodėsi, kad pastaruoju metu telefonu ją nuolat terorizuoja anonimai, kurie plūstasi bjauriausiais žodžiais, grasina, reikalauja palikti A.Vėberį.
Patikusios moters nepaleis
Tuo tarpu A.Vėberis tikino neketinąs paleisti į akį kritusios moters. Jis tikisi su B.Marcinkevičiene nusipirkti namą kitoje seniūnijoje ir pradėti naują gyvenimą.
„Laikysim gyvulių, pasodinsim daržus. Aš turiu arklius, darbo miške man visada per akis”, – dėstė jis.
Paklaustas, ar jau praėjo širdgėla dėl tragiškos sugyventinės mirties, A.Vėberis atsakė jau beveik atsigavęs.
„Dabar svarbiausia – išsikraustyti iš tų namų, kurių kieme sudegė mano vaikų motina. Kad prisiminimų nebūtų”, – pridūrė vyras.
Liko keli našlaičiai
„Panevėžio rytas” apie tragišką įvykį Pakalnių kaimo vienkiemyje rašė praėjusių metų birželį. Į Panevėžio ligoninę buvo atvežta smarkiai apdegusi A.Vėberio sugyventinė ir jo dviejų vaikų motina 35 metų Lina Džiuvienė.
Moteris iškart buvo paguldyta į intensyviosios terapijos skyrių. L.Džiuvienei buvo nustatyti galvos, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, klubo ir kojų II-III laipsnio nudegimai.
Reanimatologai dar kurį laiką kovojo dėl jos gyvybės, tačiau išgelbėti moters jiems nepavyko.
A.Vėberis kartu su L.Džiuviene augino pulką vaikų. Trys iš jų – iš pirmosios L.Džiuvienės santuokos, du – kito jos sugyventinio, o dar porą vaikų ji sugyveno su A.Vėberiu.
Netiki, kad nusižudė
Pareigūnai įtarė, kad antrą invalidumo grupę turinti moteris norėjo susideginti, tačiau A. Vėberis iki šiol mano, jog įvyko nelaimingas atsitikimas.
„Matyt, Lina ketino benzine išplauti teptuką, bet tai darė rūkydama, ir įvyko nelaimė”, – svarstė jis.
Nelaimės metu A.Vėberis buvo išėjęs į netoli esančią ganyklą perkelti arklių. Po kurio laiko vyras išgirdo vaikų klyksmus ir viską metęs pasileido namų link.
„Net nežinau, kaip tuos 500 metrų įveikiau. Iš pradžių gerai net nesupratau, kas vyksta, kai išgirdau vaikus sakant, jog mama dega”, – prisiminė kraupias akimirkas A.Vėberis.
Vos įbėgęs į kiemą, jis pamatė dūmus ir ant žolės gulinčią liepsnų apimtą gyvenimo draugę. Nieko nelaukęs, A.Vėberis su visais drabužiais įpuolė į netoliese esantį tvenkinį. Po to apkabinęs moterį bandė nuo vandens permirkusiais rūbais užgesinti ugnį.
„Kuo papuola nešiau vandenį ir pyliau ant jos. Kad neprigertų, po galva pakišau vaikų kamuolį. Pats užgesinau ugnį”, – pasakojo vyras.
Iškviesta greitoji medicinos pagalba skubiai išvežė padegėlę į ligoninę.
Teisūs ir vieni, ir kiti
Panevėžio rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Nijolė Stakytė, paprašyta pakomentuoti A.Vėberio skundą, kad giminės kėsinasi atimti iš jo vaikus, tik nusijuokė.
„Jo seserys ir brolis tikrai nelinki jam nieko blogo ir, kiek man žinoma, nesiekia tapti jo vaikų globėjais. Žmonės tiesiog nori jam padėti”, – sakė ji.
N.Stakytė taip pat neturi priekaištų A.Vėberiui ir jo draugei B.Marcinkevičienei.
„Mes nė karto neradom vaikų neprižiūrėtų ar alkanų. Albertas darbštus žmogus, negirtuokliauja. Jis yra vaikų tėvas ir pats sprendžia, ar leisti jiems paviešėti pas gimines ar ne”, – kalbėjo rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė.
N.Stakytė tik apgailestauja, kad dėl suaugusiųjų konfliktų, kaip dažniausiai ir būna, traumuojami vaikai.