LNK televizijai teks pakrapštyti piniginę ir atsiskaityti su realybės šou „Kelias į žvaigždes” dalyvių perdainuotų populiarių užsienietiškų hitų autoriais.
Jau du autoriai pareikalavo iš LNK televizijos po 15 tūkst. eurų už „Kelias į žvaigždes” (KĮŽ) dalyvės Julijos perdainuotą jų sukurtą dainą „La plage de Saint Tropez” (lietuviška versija – „Meilės nuotykis”).
Švedijos autorių Bard Alexander ir Dornonville De La Cour sukurtą originalą atliko žinoma švedų grupė „Army of lovers”.
Kreipsis į teismą
Dainos „La plage de saint Tropez” autoriai kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A), kad ši atstovautų jiems ginant jų autorines teises.
Raštą apie autorių pageidavimą LATGA-A LNK vadovybei išsiuntė dar kovo 28 dieną. Tačiau, pasak LATGA-A generalinio direktoriaus Edmundo Vaitekūno, artimiausiu metu teks kreiptis į teismą, nes LNK reakcija nebuvo geranoriška.
„LNK atstovai mūsų pasiteiravo, kuo remiantis buvo nustatyta reikalaujama suma. Mes atsakėme, kad suma buvo nustatyta bendraujant telefonu su Švedijos autoriais. Po to iš LNK jokios reakcijos nebesulaukėme. Dabar visa medžiaga perduota advokatams ir prasidės teisminiai procesai”, – vakar sakė E. Vaitekūnas.
Deja, bet vakar susisiekus su LNK atstovais jie niekaip negalėjo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos.
Domėjosi ir danai
Kol kas švedai pirmieji, kurie sureagavo ir pareikalavo iš lietuvių užmokesčio už perdarytą kūrinį. Tačiau neatmetama galimybė, kad dar gali atsiliepti ir kitų KĮŽ atlikėjų perdainuotų populiarių užsienio hitų autoriai.
Tiesa, LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjos Veronikos Perminienės teigimu, savo kūrinių KĮŽ dalyvių perdainuotomis versijomis domėjosi ir danų autoriai. Tačiau sužinoję, kad perdaryta jų kūrinio versija buvo atlikta tik tris kartus, jie nusprendė, kad dėl to bylinėtis neverta.
„Kiti autoriai gali atsiliepti ir po metų, ir po dviejų. Senaties termino nėra”, – akcentavo V. Perminienė.
Jos žiniomis, iki šiol dar nebuvo nė vieno atvejo, kad užsienio dainų teisių saugotojai bylinėtųsi su Lietuvos atlikėjais – dėl to lietuviai taip drąsiai ir perdarinėja užsienio atlikėjų kūrinius. Tačiau, pasak V. Perminienės, visuomet būna pirmas kartas.
Informuoti visi autoriai
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad LATGA-A neetatinis ekspertas, klaipėdietis Valdas Bytautas dar praėjusių metų rudenį identifikavo 43 KĮŽ dalyvių perdainuotas dainas ir nustatė, kas yra tikrieji jų autoriai.
Jo teigimu, KĮŽ rengėjai vengė nurodyti daugumos kūrinių tikruosius autorius ir įvardijo juos kaip nežinomus arba tiesiog nurodė visai kitas pavardes.
Žinia, norint panaudoti ar perdaryti kokį nors kūrinį, reikia gauti jo teisių turėtojo leidimą. Nors LNK tikino, kad tokius leidimus turi, LATGA-A duomenimis, buvo susitarta tik su vienos dainos – šou dalyvio Mino atliekamos „Be meilės mirt galiu” (originali daina – „Die For You”) – autorių teisių sergėtojais.
LATGA-A atstovai informavo visus dainų teisių turėtojus, jog buvo pažeistos jų autorių neturtinės teisės.
Bylinėsis ir su LRT
Taip pat bylinėtis su muzikinių kūrinių autoriais teismuose gali tekti ir Lietuvos nacionaliniam radijui.
E. Vaitekūno duomenimis, dar prieš mėnesį buvo nusiųstas raštas LRT radijo vadovybei, kad ne visose transliuojamose laidose nurodomi kūrinių autoriai. Tačiau kadangi LRT vadovybė niekaip nesureagavo į šį perspėjimą, netrukus prasidės teisminiai procesai.
„Kai komercinės radijo stotys nenurodo kūrinio autorių, suprantama, nes šitaip labai gaišintųsi laikas. Tačiau kai nacionaliniame radijuje yra transliuojamos specialios laidos apie muziką, tačiau pristatant kūrinį neminimi jo autoriai, suprantama, kodėl autoriai jaučiasi įžeisti. Pavyzdžiui, pranešama, kad skambės Stasio Povilaičio „Jūra”, nors jis yra tik šios dainos atlikėjas, bet ne autorius”, – pasakojo E. Vaitekūnas.
Jo žiniomis, įsižeidę autoriai iš LRT reikalauja po 5 tūkst. litų už kiekvieną pažeidimą.
E. Vaitekūnas pasidžiaugė, kad komercinės televizijos operatyviai sureagavo į pastabą, jog sveikinimų koncertų metu taip pat būtina nurodyti, kas yra atliekamo kūrinio autoriai, ir dabar uoliai vykdo šį nurodymą.
Pernai LATGA-A autoriams atstovavo 200 teismų ir, pasak E. Vaitekūno, tik vieno iš jų nepavyko laimėti.