Pernai statybos sektorius susižėrė gerokai didesnį pelną

Lietuvos statybos sektoriaus įmonės pernai uždirbo 705 mln. litų iki mokestinio pelno – beveik 70 proc. daugiau nei 2004 metais.

Bendrovių kapitalo grąža 2005 metais siekė 28,2 proc., o pelningumo koeficientas – 8 procentus. Sektoriaus pajamos pernai išaugo 6,7 proc.- iki 4,782 mlrd. litų.

Pačios statybų bendrovės praėjusius metus vadina itin sėkmingais, tačiau prognozuoja, jog įmonių pajėgumai neturėtų augti. Jie jau yra nusistovėję, todėl pelnas taip pat smarkiau nedidės, rašo būsto žurnalas „Geri namai“.

Pajamos šiemet dar augs, tačiau atskirų projektų pelningumas mažės, mano statybos bendrovių vadovai. Anot jų, labiausiai pelningumui atsiliepia aukštyn kopiančios statybos sąnaudos.

„Ryškaus nekilnojamo turto kainų augimo jau nebus, tuo tarpu statybos kaina kils 14-15 proc.“, – sakė statybų bendrovės „Eika“ ir Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Pasak SEB Vilniaus banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, statybininkai negali skųstis pelno trūkumu, nes bendrovių pelningumo koeficientas buvo didesnis negu visos pramonės.

Anot V. Tauraitės, veikiausiai pati pelningiausia yra gyvenamoji statyba, nes paklausa viršija pasiūlą, čia užfiksuotas didžiausias kainų kilimas, ryškesnis negu kitų nekilnojamo turto segmentų, o išlaidos lieka tokios pačios.

Tačiau ir statytojai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, jog statybos bendrovėms trukdžių netrūksta.

„Didėja netik tiesioginės išlaidos darbo užmokesčiui, bet ir netiesioginės su tuo nesusijusios sąnaudos. Tarkim, dėl statybininkų trūkumo bendrovėms tenka samdyti mažiau kvalifikuotų specialistų, kurie ilgiau užtrunka, kol atlieka darbą, tad bendrovėms nepavyksta vykdyti darbų laikantis nustatytų terminų, tenka mokėti baudas, o kartais ir iš naujo imtis neprofesionaliai atliktų darbų“, – aiškino V. Tauraitė.

Išlaidos brangstantiems žemės sklypams taip pat nelengvina statytojų dalios. Labiausiai šis veiksnys atsiliepia toms bendrovėms, kurios pačios valdo projektus. Nesutvarkyti biurokratiniai žemės ir teritorijų planavimo klausimai, ilgos irgi kiša pagalius į statybininkams į ratus.

Statybų įmonių viršūnėje taip pat įvyko pasikeitimų. Dvejus metus sektoriaus kompanijų „topuose“ karaliavusią bendrovę „Ranga IV“ išstūmė „YIT Kausta“. Pastaroji pernai užėmė pirmąsias vietas ir pagal pajamas, kurios pernai išaugo 94,3 proc. – iki 281,44 mln. litų, ir pagal savo jėgomis atliktus darbus, už kuriuos pajamos padidėjo 87,2 proc. – iki 137,42 mln. litų. Bendrovės iki mokestinis pelnas 2005 metais augo 4,3 karto – iki 22,78 mln. litų.

„YIT Kaustos“ generalinis direktorius Antanas Butkus sakė, kad tokio galingo apyvartos šuolio, kokį pernai labiausiai lėmė gyvenamosios statybos pardavimai ir stambių objektų, tokių kaip prekybos centras „Mega“ Kaune, statyba, šiais metasi nesitikima.

Šiemet bendrovė tikisi pasiekti 280 mln. litų ir išlaikyti 7 proc. pelningumą.

Biržoje kotiruojamas Panevėžio statybos trestas pernai gavo 191,59 mln. litų pajamų – 27,3 proc. daugiau nei 2004 metais, ir tarp didžiausių statybos bendrovių užėmė trečiąją vietą. Bendrovė pernai uždirbo 10,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 4,2 karto daugiau nei užpernai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.